Daugpilio turizmo informacijos centro darbuotojas, paklaustas apie paminklą, pyktelėjo: „Kas ką nori pamatyti, tą ir mato. Tai – kiekvieno fantazijos vaisius.“
Atlyžęs jis prisipažino klausimų apie keistą paminklą Maskvos pravoslavų kapinėse už Viškių gyvenvietės nė karto nesulaukęs. Todėl ir Daugpilio apylinkių įdomių vietovių sąraše jis nukištas giliai į apačią.
Sklando kitoks pasakojimas
„Ko į tą paminklą žiūrėti? Geriau cerkvę šalia kapinių aplankyti“, – patarė Viškių gyventojas. Panašu, kad jam buvo gėda dėl paminklo kapinėse.
Anksčiau vienintelis toks paminklas Latvijoje buvo vadinamas vyriško prado išaukštinimu. Pilko granito antkapį pamatysi vos įžengęs į kapines. Jis – dešinėje pusėje, vos dešimt žingsnių nuo vartų.
Sklando pasakojimas, kad tokį falo formos paminklą žmona pastatė savo neištikimam vyrui. Tiesa, ta karta, kuri galėtų daugiau papasakoti apie antkapio atsiradimą, jau seniai anapilyje. Tačiau ištyrus vos įžiūrimą užrašą ant paminklo, paaiškėjo pribloškianti tiesa: šalia paminklo ilsisi mergina. Šiame pasaulyje jai buvo skirta labai mažai laiko: nuo 1864 iki 1884 metų.
Paprotys – iš gilios senovės
Keistu paminklu prie Daugpilio prie dešimtmetį domėjosi Latvijos universiteto filologijos profesorė, dabar Saeimos deputatė Janina Kursitė. Su ekspedicija ji aplankė Maskvos pravoslavų kapines, kur vietos valsčiaus pirmininkas Janis Kudinšas papasakojo istoriją, parodė paminklą.
Tada mokslininkė išgirdo, kad po falu ilsisi vyras, kuriam buvo 80 ar 90 metų. Esą jauna žmona jam pagimdė vaiką, o kai jis mirė, taip pagerbė jo atminimą.
„Atrodė keista, todėl mes su studentais nuvalėme paminklo postamentą ir paaiškėjo tiesa. Pasirodo, ten palaidota dvidešimtmetė mergina. Pradėjau raustis tarp senųjų slavų papročių. Ir radau, kad tai labai senas paprotys. Jeigu mirdavo jaunas žmogus, kuris nespėjo vesti arba ištekėti, arba nesusilaukė vaikų, tai jam ant kapo pastatydavo falo formos paminklą. Tai buvo vaisingumo anapilyje ženklas“, – pasakojo J.Kursitė.
Tokio papročio aprašymą ji surado folkoro mokslininko Boriso Rybakovo veikale. Taip pat panašų paprotį yra aprašęs latvių rašytojas ir Kuržemės folkoro rinkėjas Jekabsas Janševskis: pirmąją dieną po jauno žmogaus mirties jo namuose susirinkdavo jaunimas ir švęsdavo velionio vestuves. Jeigu mirusioji būdavo mergina, vienas iš jaunuolių vaidindavo jos vyrą. Ritualo metu buvo net imituojamas sueities aktas.
O antroji naktis jau buvo skiriama gedėjimui. „Kadangi abiem atvejais kalbama apie vaisingumo reliktus, tai amžiams bėgant jie tapo tabu“, – aiškino J.Kursitė.
Nors apie paminklą Maskvos kapinėse beveik nėra jokių užuominų, prie jo atvažiuoja moterys melsti vaisingumo. Priglaudžia ranką ir prašo Dievo vaikelio.
Irane neatsigina nuo turistų
Tuo tarpu kapines Khalid Nabi šiaurės rytų Irane lanko ne tik vietos gyventojai, bet ir turistai. Jų susidomėjimą kelia vyriško lytinio organo formos antkapiai. Tiesa, tokių paminklų čia ne vienas, o daugiau kaip 600. O ir kapinėms daugiau kaip 1400 metų. Tikima, kad šiose kapinėse palaidotas pranašas Khalidas Nabi, gimęs Jemene 40 metų anksčiau už pranašą Mahometą.
Kapinėse yra dviejų tipų antkapiai: vieni yra beveik 1,8 metro aukščio falo formos kolonos. Kiti paminklai mažesni, panašūs į moters krūtis.
Istorikė Alireza Hesar Nuee aiškino, kad seksualinis simbolizmas galėjo atsirasti iš falo religijos, senovėje paplitusios Indijoje ir centrinėje Azijoje.
Falo formos paminklas prieš porą metų buvo atsiradęs ir Viljandyje. Kai nuo geriems ketinimams skirto paminklo nukrito brezentas, prieš netekusius žado pietų Estijos miesto gyventojus išdygo kūrinys, primenantis didžiulį medinį falą. Pustrečio metro aukščio gerų ketinimų paminklo atidengimo ceremonijoje renginio organizatoriai sakė ilgas kalbas apie šiuolaikinę Estijos kultūrą ir meną. „Norėjome sukurti didelę voverę, bet išėjo tai, kas išėjo“, – taip apie šokiruojančio kūrinio prasmę kalbėjo vienas jo kūrėjų.