Valstybė – tylusis investuotojas
UAB „Kofinansavimas“ valdomas viešasis rizikos kapitalo Koinvesticinis fondas Juridinių asmenų registre užregistruotas 2017-ųjų gegužės 26 dieną. Bendrovės direktorė D. Gerulytė teigia, jog šis fondas yra vertinga galimybė naują verslą kuriantiems padirbėti kartu su patyrusiais verslo atstovais, perimti dalį jų patirties bei išmokti sėkmingo jų verslo veikimo principų.
„Šiuo metu baigtas ar artėja prie pabaigos pirmųjų investavimo pasiūlymų nagrinėjimas, derinama pirmoji akcininkų ir investavimo sutartis, kuri yra paskutinysis etapas prieš suteikiant finansavimą“, – aiškina „Kofinansavimas“ direktorė.
Anot jos, verslo susidomėjimas kofinansavimo idėja itin didelis – įmonės pristato gausybę įvairių projektų ir domisi galimybėmis. Tačiau siekiant pritraukti valstybės investicijų svarbu, kad šiuose pristatymuose aktyviai dalyvautų privatūs investuotojai – rinkos kapitalo fondai ar verslo angelų grupės. Taip siekiama užtikrinti, kad bus vystomas tvarus verslas, turėsiantis ir pakankamą kapitalą, ir žinių, kaip jį panaudoti.
„Valstybė užima tyliojo investuotojo vaidmenį ir turimas akcijų neturtines teises perleidžia privatiems investuotojams, kad šie, turėdami patirties ir įmonei naudingų kontaktų, galėtų prisidėti priimant sprendimus dėl įmonės strategijos bei kasdienės veiklos. Todėl labai svarbu projektų vertinimo metu matyti ne vien pačios verslo idėjos potencialą, bet ir pakankamą jai įgyvendinti reikalingų praktinių žinių kiekį ir privačių investuotojų pridėtinę vertę“, – sako D. Gerulytė.
Idėja svarbi, bet komanda – svarbesnė
Verslo angelai – žmonės, pasiryžę projektams padėti finansiškai ir savo darbu, turimais kontaktais bei žiniomis. Tokios pozicijos besilaikantis žinomas Lietuvos verslininkas ir vienas verslo angelų Vladas Lašas teigia, jog rinkdamasis, į kuriuos projektus investuoti, ieško ne tik geros idėjos, bet ir kolektyvo, kuris tiktų šiai idėjai įgyvendinti.
„Mano patirtis rodo, kad svarbiausia – komanda, jos vizija, gebėjimai ir ambicijos. Startuolio verslo idėja svarbi, tačiau dar svarbesnis yra komandos gebėjimas veikti kartu, augti ir ją įgyvendinti. Pirmiausiai renkuosi tuos startuolius, kuriuos vystantys žmonės man atrodo patikimi, suprantami jų motyvai, tikslai ir vertybės. Tuo pačiu stengiuosi įvertinti, kuo aš pats su savo žiniomis, patyrimu ir ryšiais galiu būti naudingas jų verslo augimui. Man įdomiausi projektai, turintys spartaus eksponentinio augimo perspektyvą ir kuriantys produktus, skirtus pasaulinei rinkai bei kartu turintys ne tik ambicingą, bet labai konkretų ir realistišką planą tai pasiekti“, – savo investavimo motyvus aiškina verslininkas.
Tuo tarpu Lietuvoje investuojantis danas Peras Molleris aiškina, jog kofinansavimo paslaugomis dažniausiai domisi aukštesnės rizikos zonoje esantys startuoliai – tačiau tai investuotojų ne tik neatbaido, bet kaip tik paskatina: „Bankai neskolina pinigų verslui, kuris negali įrodyti gausiąs pastovių pajamų. Tuo tarpu verslo angelai investuoja į tokius verslus, nes mes tikime konkrečia idėja ir jos kūrėjų galimybe ją išvystyti“.
„Pirmas dalykas, kurį padarau prieš investuodamas, įsivaizduoju, kad pats esu klientas. Savęs klausiu, ar man reikalingas šis produktas, ar būčiau jį naudojęs kuriame nors iš savo ankstesnių profesinių kelių? Verslo investicijų į verslo startuolius erdvėje sprogimai iš niekur nutinka kur kas rečiau, o daugiausia potencialo turi idėjos, sprendžiančios labai konkrečią kliento problemą – leisdamos jam sutaupyti, pakelti gamybos kokybę ar padidinti pelną“, – teigia P. Molleris.
Laukia kuo ambicingesnių užmojų
INVEGA įsteigta dukterinė įmonė „Kofinansavimas“ savo veikla siekia pakeisti itin jaunam verslui nepalankią statistiką – „European Business Angels Network“ duomenimis, 90-95 proc. įmonių nesulaukia penktojo savo gimtadienio. Įmonių, į kurių veiklą nuo pat pradžių įsitraukia verslo angelai, tikimybė pasiekti šį jubiliejų gerokai didesnė – penktąjį jubiliejų švenčia 30-50 proc. jų.
Per pirmuosius Koinvesticinio fondo gyvavimo mėnesius pateiktos paraiškos, kurių autoriai atstovauja įvairias verslo sritis. Kol kas aktyviausiai finansavimo galimybėmis domisi sveikos gyvensenos, medicinos, biotechnologijų bei informacinių technologijų verslų steigėjai.
„Labai norėtume daugiau investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, nes jie gali sukurti daugiau aukštos pridėtinės vertės Lietuvai“, – komentuoja D. Gerulytė.
V. Lašas įsitikinęs, jog kofinansavimo ieškantys startuoliai yra gerokai ambicingesni ir įdomesni nei daugelis paskolų prašančių verslų, o galimas jų augimas – žymiai aukštesnis.
„Lietuvoje matau ypač gerų perspektyvų aukštą pridėtinę vertę kuriantiems technologijų startuoliams –dirbtiniam intelektui, robotikai, medicinai ir biotechnologijoms. Kofinansavimas – labai gera valstybės iniciatyva, padedanti sparčiau plėstis novatoriškų startuolių ekosistemai Lietuvoje. Jis sumažina privačių investuotojų rizikas, įtraukia į startuolių ekosistemai labai svarbią verslo angelų – pirmųjų startuolių investuotojų ir mentorių – veiklą daugiau verslininkų bei palengvina startuoliams „protingo“ kapitalo paiešką“, – neabejoja V. Lašas.
