Tarptautinės franšizės Lietuvoje: iš kur, kaip jaučiasi ir ką veikia

Bet ar tikrai verslas, nusipirkus tarptautinę franšizę, mažiau rizikingas? Kokias pajamas generuoja? Ar susitelkęs tik sostinėje? Kurios – stambios ar smulkios –Lietuvos įmonės įprastai įsigyja tarptautines franšizes? Apie franšizes rašantis portalas FranchiseINFO.lt kartu su  įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistais nutarė paieškoti atsakymo į šiuos klausimus.

Mūsų skaičiavimu, šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia per 160 franšizės sistemų, apie 80 proc. kurių yra užsienietiškos kilmės. Rinkoje franšizes siūlo ir apie 30 aktyvių lietuviškų franšizės davėjų, turinčių nemažą ratą savų vietinių gavėjų, bet apie juos – kitąsyk. Šįkart kviečiame susipažinti su užsienietiškos kilmės franšizes įsigijusiais gavėjais.

Tikriausiai nieko nenustebins tai, kad daugiausiai Lietuvoje veikiančių franšizių kilusios iš JAV. Tokių suskaičiavome net penktadalį. Tiesa, jei skaičiuotumetik mažmeninės drabužių prekybos franšizes, pirmos vietos laimėtoja tektų rinkti Ispaniją (iš viso ispaniškos kilmės franšizių yra 11 proc.), mat, pavyzdžiui, tarp APB „Apranga“ įsigytų franšizių yra net penkios, kurių gimtinė Ispanija (pati „Apranga“ nurodo įsigijusi franšizes „Zara“, „Mango“, „Bershka“, „Pull and Bear“, „Stradivarius“). Minėtą įmonę tikriausiai pelnytai galima būtų išrinkti daugiausiai franšizių valdančia Lietuvos kompanija. 

Beje, ir kiti aprangos mažmenininkai Lietuvoje yra nupirkę ne po vieną užsienietišką franšizę. Štai AB „Lėvuo“ valdo „Celio“ (Prancūzija), „Esprit“ (Honkongas) ir „Etam“ (Prancūzija), o UAB „Burda moden salonas“ –„Gant“ (JAV), „Marc O‘Polo“ (Vokietija). Kituose verslo sektoriuose kelios franšizės, priklausančios vienam franšizės gavėjui, – kur kas retesnis dalykas. Vertinant tik Lietuvos įmones, nupirkusias pavienes tarptautines franšizes, antroje vietoje atsiduria verslo modeliai, kurių pardavėjos Prancūzijos (10 proc.) ir Vokietijos (9 proc.) kompanijos, toliau rikiuojasi franšizes lietuviams pardavę Italijos (8 proc.) ir Didžiosios Britanijos (7 proc.) verslininkai. Iš viso, FranchiseIINFO.lt duomenimis, Lietuvoje veikia franšizės, „importuotos“ iš 19 pasaulio šalių, tarp kurių ir šalys kaimynės – Latvija, Lenkija, Estija, Rusija, ir tolimesnės šalys – Danija, Suomija, Bulgarija, Šveicarija, Norvegija, Austrija ar dar tolimesnė Kanada.

Dažniausia užsienio franšizes nusipirkusių įmonių rezidavimo vieta Lietuvoje – Vilnius. Čia registruotos net per 50 įmonių, valdančių franšizes. Kaunas yra antroje vietoje, tačiau čia franšizės turėtojų penkis kartus mažiau. Dar po keletą kompanijų, dirbančių pagal franšizes, turi Klaipėdos ir Šiaulių miestai. Likusiose aštuoniose Lietuvos savivaldybėse veikia tik po vieną tokią kompaniją. O juk iš viso šalyje net 60 savivaldybių. Beje, svarbu atkreipti dėmesį, kad kalba eina apie juridinius subjektus, o ne jų valdomas parduotuves, kurių geografija kiek platesnė.

Seniausia užsienio franšizę naudojanti kompanija Lietuvoje įregistruota dar 1991 metais. Tai bendrovė „Kreta“, atstovaujanti viešbučių prekės ženklui „Ibis Styles“.  Įdomu, kad XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje veiklą pradėjo 25 įmonės, iki šiol turinčios užsienio franšizes, o XXI amžiuje tokių įmonių, tapusių užsienio franšizių gavėjomis, įsteigta dvigubai daugiau. Patys derlingiausi franšizėms buvo 1993 metai. Tuomet pasaulį išvydo 7 įmonės, šiuo metu valdančios užsienio verslo modelius. Pernai metais įregistruotos dvi naujos franšizes nusipirkusios įmonės: bendrovės „Boftas“ (valdanti fotoautomatų, galinčių atspausdinti nuotraukas iš „Instragram“ ar fotokortelės, tinklą) ir  „Hooters Baltics“, šiemet pagal franšizę atidariusi Vilniuje amerikietišką restoraną „Hooters“ (naujų tarptautinių prekės ženklų, atėjusių į Lietuvą daugiau, tačiau juos atvedė jau anksčiau įregistruotos įmonės). 

Užsienio franšizes įsigijusios lietuviškos kompanijos deklaruoja veikiančios net trisdešimtyje įvairių veiklos sektorių, tačiau daugiausia besiverčiančiųyra mažmeninėje drabužių prekyboje (17 įmonių), antroje vietoje – viešbučiai (7). Visai realu, kad ši veikla pagal franšizių gausą gali pasivyti drabužių mažmenininkus, nes kaip tik dabar Lietuvoje kyla net keletas viešbučių, priklausančių įvairiems tarptautiniams tinklams. Su viešbučiais antrą vietą dalinasi restoranai ir kitos maitinimo įstaigos (7), o ketvertuką užbaigia įmonės, prekiaujančios kosmetika ir tualeto reikmenimis (6). Tačiau tarp užsienietiškų franšizių gavėjų yra ir kompanijų, veikiančių kitose verslo srityse, pavyzdžiui, užsiimančių krovinių gabenimu, nekilnojamojo turto pardavimu ar reklamos agentūrų veikla.

Kol kas Lietuvoje dominuoja prekybines franšizes įsigijusios kompanijos. Tokių priskaičiuojama 59 proc., o „paslauginių“ – 41 proc. Kylant lietuvių pragyvenimo lygiui ir mažėjant norui viską pasidaryti patiems, turėtų augti įvairių paslaugų poreikis, o tai skatins ir naujų franšizių, susijusių su paslaugomis, įsigijimą.

Kaip rodo 2016 m. „Registrų centro“ duomenys apie įmonių gautas pajamas, dauguma bendrovių, įsigijusių tarptautines franšizes, gali pasigirti didesnėmis nei 0,5 mln. eurų pajamomis. Tik 28 nagrinėtos kompanijosdeklaravo 2016 m. gavusios mažiau nei pusę milijono eurų, užtat 5 mln. eurų įplaukomis gyrėsi 17 bendrovių, o daugiau kaip 10 mln. eurų įkapsėjo į 12 tarptautinių franšizių turėtojų sąskaitas.

Didžiausiomis pajamomis išsiskyrė „Circle K Lietuva“, pernai uždirbusi net 403 mln. eurų. Antroje vietoje atsidūrė akcinė prekybos bendrovė „Apranga“ su beveik 70 mln. eurų įplaukomis, o trečia liko IKEA prekybos centrą valdanti bendrovė „Felit“ (57 mln. eurų).

Į penketuką dar pateko vaistinių tinklą plėtojanti „Benu vaistinė Lietuva“ (39,3 mln. eurų) ir prekėmis vaikams ir naujagimiams prekiaujanti UAB „Kotryna“ (33 mln. eurų).  Į didžiausias pajamas deklaravusių dešimtuką taip pat pateko mažas parduotuves („Narvesen“ kioskus) valdanti „Reitan Convenience Lithuania“, namų apyvokos daiktų, avalynės, drabužių prekiautojai ir „McDonald‘s“ restoranų tinklas.

Turtingos ir darbuotojais

Išanalizavus „Sodros“ pateikiamus duomenis apie personalą,  paaiškėjo, kad pagal franšizę dirbančios įmonės nėra labai mažos ir savo darbuotojų skaičiumi. Tarp jų yra ir tikrų milžinų, tokių kaip jau minėta APB „Apranga“, kurioje lapkričio pabaigoje darbavosi net 858 darbuotojai, ar „Circle K Lietuva“, turinti 761 dirbantįjį.

Dvidešimt ar mažiau darbuotojų turėjo 31 tarptautines franšizes įsigijusi kompanija, kitos – daugiau dvidešimties dirbančiųjų. Tiesa, rastos ir dvi bendrovės visai be darbuotojų. Tačiau vienos iš jų (MB Boftas) juridinis statusas – mažoji bendrija, o tokios įmonės gali veikti ir be darbuotojų su darbo sutartimi.  

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai neatsilaikė naujausiai madai pasižiūrėti, kokius vidutinius atlyginimus moka užsienietiškų franšizių pirkėjai Lietuvoje. Algos vidurkis tarp užsienio franšizių viršijo 700 eurų „ant popieriaus“, o didžiausius atlyginimus spalį mokėjo „Europcar“ franšizės turėtoja -  „Mobility Lietuva“ (1597,5 Eur). Nuo jos nedaug atsiliko „Michael Kors (Lithuania)“ (1531 Eur), valdanti to paties pavadinimo franšizę.

Su verslo rizika viskas gerai

Nepaisant vienos ar kitos franšizės nesėkmės (pavyzdžiui, XX amžiaus pabaigoje žlugusios „Spar“ franšizės ar ne tokios senos ispaniško restorano „Lizarran“ istorijos, verslo modeliai iš užsienio Lietuvos rinkoje prigyja visai neblogai. Bent taip rodo įmonių, įsigijusių užsienietiškas franšizes, rodikliai.

Štai įmonių, kurioms šiais metais registruoti turto areštai, suradome tik vieną. Dvi įmonės šiemet buvo pakviestos atsakovėmis į teismą. Bendrovėms, įsigijusioms užsienio franšizes, pretenzijų neturi ir Sodra. Šiai įstaigai daugiau nei 10 eurų skolą lapkričio pabaigoje turėjo tik 3 įmonės. O didžiumai – net 61-ai – rizikos vertinimo ekspertai pateikia aukštesnio nei vidutinio kreditingumo reitingą, kas reiškia, kad įmonių „sveikata“ yra gera, labai gera ar net puiki. Be to, 36 įmonės, dirbančios pagal franšizę, įsigytą iš užsienio, yra įvertintos ir kaip „CrefoCert stabilios“ – tai yra gerą kreditingumą išlaikančios ilgiau nei vienerius metus.