„Daug buvo spekuliacijų apie tai, kaip pasikeis rinka pritaikius įvairius ribojimus alkoholiui. Tai dabar galime pažiūrėti, kokią įtaką tai turėjo“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Viskas atvirkščiai
Šešėlio Lietuvos rinkoje mažėja. Pagrindinė to priežastis – ekonomikos augimas. Bet ši tendencija pastebima ne visur.
„Akcizinių prekių rinkoje fiksuojame priešingas tendencijas nei kitose srityse. Ekonomika auga ir žmonių pajamos didėja, dėl to bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja ir šiemet sudaro apie ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto.
O alkoholio rinkoje šešėlis, priešingai, pagyvėjo“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
„RAIT“ atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję nelegalaus alkoholio – tai 4 proc. daugiau nei 2015 metais, kai nelegaliai alkoholį pirkę prisipažino 8 proc. apklaustųjų.
„Aišku, ne visi žmonės atsako nuoširdžiai, bet kai indikatorius tai yra svarbu. 2014 ir 2015 metais tokių žmonių mažėjo, o dabar vėl pradėjo daugėti“, – sakė V.Žukauskas.
Keičiasi ir požiūris į nelegalų alkoholį. Prieš dvejus metus daugiau nei pusė gyventojų nepateisino nelegalaus alkoholio vartojimo. Šiemet ši dalis sumažėjo iki 45 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė lietuvių pradėjo pateisinti nelegalaus alkoholio įsigijimą.
„Keturių penkių metų tendencija ėmė ir pasikeitė. Tai reiškia, kad priemonės, susijusios su draudimais, akcizų didinimu, pakeitė žmonių požiūrį“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Alkoholį vežamės
Kitas alkoholio rinkoje vis labiau pastebimas reiškinys – legalus alkoholio įsigijimas ir įsivežimas iš kitų šalių. Gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius metus 7 proc. gyventojų alkoholio pirko Lenkijoje, 4 proc. Latvijoje, 2 proc. – Baltarusijoje ir Rusijoje.
„Įsivyrauja ne tik nelegalių gėrimų vartojimas, bet ir legalaus alkoholio įsivežimas iš kitų šalių“, – kalbėjo V.Žukauskas. Jo teigimu, atsiranda žmonių, kurie į užsienį važiuoja vien tam, kad įsigytų alkoholio: „Štai Latvijoje legali rinka auga, kol Lietuvoje mažėja. Tai matyt rodo ne tik tai, kad latviai daugiau suvartoja alkoholio, bet ir tai, kad dalis lietuvių tampa Latvijos pardavėjų klientais“.
Pirkti alkoholio į užsienį važiuoja vis daugiau žmonių. „Kai legalus alkoholis brangesnis, žmonės ieško alternatyvų, viena jų – šešėlis, kita – legalus įsigijimas iš kaimyninių šalių“, – sakė V.Žukauskas.
Su cigaretėmis panašu
„Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, šiek tiek didėja ir šešėlinė cigarečių rinkos dalis. Per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 proc. iki 20 proc. Didžiausią dalį nelegalių cigarečių Lietuvoje – apie 70 proc. – sudaro kontrabanda iš Baltarusijos.
Šešėlis cigarečių rinkoje nebemažėja nuo 2015 metų. „Yra nerimas, kad atsimušėme į grindis. Nes nors žmonių pajamos auga, legalių cigarečių įperkamumas nedidėja, nes vis didinami akcizai“, – sakė V.Žukauskas.
Perlenkta lazda
V.Žukausko teigimu, priimant ekonominius sprendimus būtina atsižvelgti į šešėlinę rinką: „Aišku, nieko tragiško neįvyko, bet tai yra rizika. Bet koks žmonių pajamų susvyravimas neišengiamai reikš šešėlinės ekonomikos padidėjimą ir jis bus tik didesnis, jeigu mes didinsime mokesčius ir akcizus“.
V.Šilėno teigimu, aplinka šešėliui mažėti Lietuvoje dabar palanki – net jeigu valdžia nieko nebūtų dariusi, šešėlis turėtų mažėti vien dėl gerėjančios ekonominės padėties.
„Svarbus yra pats tendencijos pasikeitimas – kelis metus iš eilės matėme, kad šešėlis mažėja, keičiasi žmonių požiūris, o dabar matome visiškai kitokią situaciją“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Jo teigimu, tai parodo, kaip žmonės vertina alkoholio politiką Lietuvoje: „Manau ne vienas tai pavadintų perlenkta lazda“.
Laisvosios rinkos analitikų teigimu, politikai gali girtis mažėjančiais alkoholio pardavimais Lietuvoje, tačiau tai neatspindi visos situacijos. „Iš užsienio legaliai parsivežamas alkoholis irgi vartojamas lietuvių, o nelegaliai įsigyti alkoholiniai gėrimai tikrai turi didesnį poveikį žmonių sveikatai. Į tai reikia atkreipti dėmesį“, – kalbėjo V.Žukauskas.
