Metų pabaiga dosni įmonėms, kurios kūrė, didino apyvartą ir eksportą. Joms skiriama dėmesio teikiant apdovanojimus už geriausius metų gaminius ir sėkmingą veiklą.
Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus iš renginių sostinėje į uostamiestį gruodį parvežė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos įteiktą aukso medalį už geriausią Metų gaminį, ir Sėkmingai dirbančios įmonės apdovanojimą.
Pernai Klaipėdos uostui taip pat buvo įteikti analogiški apdovanojimai. Kas gi nulemia šios valstybei priklausančios įmonės sėkmę? Pokalbis apie tai – su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu A.Vaitkumi.
– Klaipėdos uostui aukso medalį pelnė dviejų lygių sankryža per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę uostamiestyje. Kuo ji naudinga krovos įmonėms? – paklausėme A.Vaitkaus.
– Tai vienas infrastruktūros objektų, kuris padėjo padidinti uoste krovos apyvartą. Pastaruoju metu krovinių srautas Klaipėdos uoste augo ypač sparčiai.
Palyginti su kaimyniniais uostais, augimas siekia apie 5 proc. kasmet.
Daugėja krovinių – auga ir transporto skaičius. Todėl šis naujas statinys uoste gerokai sureguliavo transporto srautus ir pagerino ekologinę būklę.
Kol nebuvo šio viaduko, uosto prieigose, netoli gyvenamųjų namų nuolat tvenkdavosi krovininio autotransporto virtinės. Vilkikų vairuotojai valandų valandas laukdavo, kol geležinkeliu pravažiuos vagonų sąstatai ir jie galės patekti į uosto teritoriją.
Būdavo dienų, kad po keturias valandas vilkikai turėdavo laukti negalėdami įvažiuoti į uosto teritoriją. Dabar, kai sankryža jau pastatyta, atsirado daug geresnės sąlygos uosto kompanijų klientams aptarnauti ir gerokai sutrumpėjo patekimo į terminalą ir išvykimo iš jo laikas.
Tiltas ne tik sureguliavo transporto srautus, bet ir sujungė dvi teritorijas. Vilkikai nebekemša pietinės Klaipėdos dalies gatvių ir gana greitai pasiekia įmones.
– Ir pernai, ir šiemet Klaipėdos uostas pagal krovinių apyvartą buvo absoliutus Baltijos valstybių uostų lyderis. Kas turi daugiausia įtakos tokiems rezultatams? Geopolitinė situacija juk nėra palanki – dėl krovinių, tarkim, iš Baltarusijos, varžosi ir latviai, ir rusai.
– Įvairių veiksnių visuma turi įtakos didinant apyvartą – neišskirčiau kurio nors vieno. Svarbu, kad verslas mumis pasitiki. Kai laiku pastatome infrastruktūrą, įmonės laiku gali investuoti į savo krovos technologijas ir kurti vertę.
Uosto infrastruktūra svarbi maždaug 37 proc. Lietuvos tranzito srauto, daugelio pagrindinių Lietuvos eksportuotojų sektorių veiklai. Jame yra universalių terminalų, ir tai keičiantis krovinių pobūdžiui mums padeda išsaugoti apyvartos augimą.
Nors Naujieji metai dar neatėjo, mes jau atšventėme naują uosto krovos rekordą. Tikėtina, kad iki metų pabaigos peržengsime ir 42 mln. tonų ribą – tiek per šiuos metus bus perkrauta krovinių.
Pagal krovos apimtį aplenkėme ir Švedijos, Suomijos uostus, esančius Baltijos jūroje. Mūsiškiai operatoriai turi gerą įdirbį su savo verslo partneriais. Jie geba prisitaikyti prie naujų krovinių perkrovimo, didesnio jų kiekio. Visa tai mus ir išvedė į priekį.
Prieš 3–4 metus patys netikėjome, kad uostas apskritai gali pasiekti 40 mln. tonų krovą. Jei prieš gerą dešimtmetį kas nors būtų pasakęs, kad per metus pavyks perkrauti 35 mln. tonų krovinių, būtų buvęs palaikytas kvailiu.
Šiuo metu vieną didžiausių savo konkurentų – Rygos uostą – jau esame aplenkę maždaug 8 mln. tonų. Bet kai konkurentas netenka krovinių, konkurencinė kova pradeda nebetilpti į ekonominius rėmus – prasideda paslaugų kainų dempingas, jos leidžiamos žemiau nei savikaina.
Taigi konkurencinė kova tarp valstybių kaimynių vyksta dėl to paties krovinio. Mūsų pagrindinė partnerė transporto ir krovinių tranzito srityje yra Baltarusija. Jos kroviniai sudaro apie 35 proc. visos krovos, ir šis kiekis dar auga. Apskritai krovą uoste didina ir metalo gaminiai, ir metalo rūdos, tačiau labiausiai – baltarusiškos trąšos.
– Ar krovos apimties neapkarpė dėl liūčių sumenkęs grūdų derlius?
– Neseniai buvau susitikęs su didžiausių Lietuvoje grūdų prekybos įmonių vadovais. Jie kol kas ypatingos problemos nemato. Nors dalis derliaus liko laukuose, vis tiek jis siekė apie 6 mln. tonų – maždaug tiek, kiek ir ankstesniais metais.
Mes tikimės, kad kuo daugiau tų grūdų į eksporto valstybes bus išgabenta laivais iš Klaipėdos uosto, todėl labai svarbu mūsų bendras darbas su „Lietuvos geležinkeliais“.
Jei grūdai bus kraunami į vilkikus, jie juk gali nuvažiuoti ir į Latvijos, ir į Lenkijos pusę, ir mes neteksime krovinio. Todėl būtina palanki „Lietuvos geležinkelių“ kainų politika, aprūpinimas vagonais. Šios įmonės atlikti namų darbai, tikėtina, padės pakrauti į laivus ne mažesnį grūdų kiekį nei pernai.
– Kokių investicijų uostas dar laukia?
– Investiciniame plane, kurį Susisiekimo ministerija patvirtino gruodžio pradžioje, numatoma per ketverius metus atseikėti 407 mln. eurų. Tai didelė investicija, dalis jos bus skirta ir uosto vartams pertvarkyti.
Vartų šakninė dalis yra pastatyta prieš 150 metų, o ir patys vartai jau per siauri. Pasaulyje statomi vis didesni krovininiai laivai, ir mums labai svarbu, kad pro vartus galėtų įplauktų bet kokio dydžio laivas.
Iki šiol didžiausias, kuris įplaukė, buvo 337 metrų ilgio. Unikalus įrenginys buvo atplukdytas ir šiemet – tai „Panamax“ laivams remontuoti skirtas dokas. Tokį milžiną įvežti į uostą buvo nemenkas iššūkis. Šiame doke vien dažytojams bus sukurta apie 200 naujų darbo vietų.
Apskritai Vakarų laivų gamyklos poreikis – apie 1000 darbo vietų. Labai svarbu išsaugoti žmones, kad jie neemigruotų. Ne šiaip sau statistika liudija, kad uoste dirbančios įmonės operatorės moka 2–2,5 karto didesnius atlyginimus nei vidutinė alga Lietuvoje.
– Kokie svarbiausi darbai Klaipėdos uosto laukia artimiausiu metu?
– Pavyko pralaužti Klaipėdos naftos krantinių pertvarkos ledus. Jos statytos dar 1965 metais. Laivyba visą tą laiką augo, laivų parametrai didėjo. Prišvartuoti ir pakrauti didžiulius laivus prie tų krantinių tampa vis sunkiau.
Prieš keletą metų krantines šiek tiek restauravome, bet to nepakanka. Mūsų planas – pertvarkyti jas taip, kad jos taptų universalios ir atsirastų galimybė į jose esančias šachtas įleisti vamzdžius.
Reikia tam tikrą dalį krantinių skirti ir prišvartuoti bunkeriavimo laivams, gabenantiems suskystintąsias gamtines dujas. Taigi naftos krantinių pertvarka – vienas didesnių projektų.
Netrukus prasidės ir naujo pirso statybos darbai Klaipėdos konteinerių terminale. Tai viena pažangiausių uoste dirbančių įmonių. Kartais būna paradoksalių situacijų, kai verslas sako – pastatyk naują infrastruktūrą, bet taip, kad krovos darbai nesustotų.
Projektas jau parengtas. Tikimės, kad rangovas tuos darbus atliks gana skubiai ir krantines vėl bus galima naudoti konteinerių krovai. Pats operatorius statys naują galingą konteinerių krovos mašiną, todėl pirsą reikia ir praplatinti, ir pailginti.
Apskritai šiuo metu esame paskelbę tris rangos konkursus, specialiai visus juos vienu metu. Taip skaidriname uosto konkurencines galimybes ir siekiame, kad būtų gauta valstybei naudingiausia kaina.
