Etnologė Rita Aleknaitė pasakojo, kad tradicija, kai per Kalėdas dovanojamos kojinės arba į jas dedamos nedidelės dovanos, siejama su šventuoju Mikalojumi, kuris yra Kalėdų Senelio prototipas.
Sukritusios monetos sukūrė tradiciją
Šis katalikų ir stačiatikių gerbiamas vyskupas buvo kilęs iš pasiturinčios šeimos. Artėjant Kalėdoms jis savo turtais norėdavo pasidalyti su skurstančiais.
Legenda byloja, kad prieš vienas tokias šventes jis užsiropštė ant vienos vargingos šeimos namo stogo ir per kaminą įmetė smulkių monetų. Šios sukrito į prie židinio džiūti pakabintas šeimos kojines.
Taip atsirado tradicija ant židinio atbrailos ar kitoje jaukioje namų vietoje kabinti kojines ir į jas mesti saldumynus ar kitus smulkius daiktus. Be to, ir pačios kojinės tapo populiaria dovana. Ši tradicija gyva ir Europos šalyse, ir Jungtinėse Valstijose.
Iš šv. Mikalojaus idėjos prieš šventes dalytis savo turtu su vargstančiais išsirutuliojo ir dabartinių labdaros renginių bei akcijų tradicija.“
Artėjant Geltonojo Šuns metams kauniečiai perka su šiuo simboliu susijusias dovanas. Viena populiariausių ir nebrangių – kojinės su keturkojų atvaizdais. Bet daugelis nė nežino, kad kojinių dovanojimo tradicija susijusi su Kalėdų Senelio prototipu.
Artėjančių žiemos švenčių proga viena geriausių dovanų yra šiltos kojinės. Jas daugybę metų mezgančios kaunietės tikino, kad būtent tokias praktiškas bei mielas dovanas daugelis kauniečių perka savo artimiesiems.
Vyrai savo mylimosioms neretai išrenka ilgas kelius siekiančias pūkuotas kojines. Visiems šeimos nariams labiausiai patinka naujų formų kojinės-šliurės. Daugybė vilnonių kojinių iškeliauja į įvairias užsienio šalis, kur gyvena mūsų tautiečiai.
Šią žiemą ypač populiarios iš šunų vilnos ar šių keturkojų atvaizdais dekoruotos megztos kojinės.
Etnologai sako, kad tradicija dovanoti mielas smulkmenas ar dėti jas į kojines susijusi su šventuoju Mikalojumi.
Domina šunų atvaizdai
Šiltų vilnonių kojinių kauniečiai dažniausiai ieško turgavietėse. Jų pasiūla nemaža. Ant prekystalių galima pamatyti iš Lenkijos ar kitų šalių atgabentas kojines, dekoruotas įvairiais Kalėdų simboliais – nykštukais, elniais, snaigėmis.
Tokios kojinės kainuoja 2–3 eurus.
Artėjantys 2018-ieji bus Geltonojo Šuns metai. Todėl pardavėjai siūlo įsigyti šiuo simboliu paženklintų kojinių.
„Žmonės, pamatę šunų atvaizdus, domisi būtent tokiomis kojinėmis. Tie, kurie patys turi šunų, renkasi būtent su šių gyvūnų atvaizdais numegztą šiltą apavą. Sako, kad tokias kojines perka savo šeimos nariams ir draugams. Jos kainuoja kiek brangiau – 5 eurus, bet žmonėms tokia kaina priimtina“, – pasakojo Kalniečių gyvenamojo rajono turguje kojinėmis prekiaujanti Janina Banaitienė.
Kai kurie prekybininkai ant savo prekių yra uždėję kartono lapelius, ant kurių užrašyta, kad kojinės megztos iš šunų vilnos.
„Tokios vilnos kojinėmis prekiauju antrą žiemą. Pernai jos nebuvo labai populiarios. Šiemet labiau patraukia kauniečių dėmesį.
Daugelis klausia, kuo tokia vilna ypatinga. Pasakoju, kad šunų vilna turi gydomųjų savybių, padeda kenčiant sąnarių skausmus, pagerina kraujotaką. Bet daugeliui tiesiog įdomu pirkti kojines ne iš tradicinės avių vilnos“, – sakė kita turgaus prekiautoja Alvina Kačerauskienė.
Mezginius siunčia į užsienį
Turguje prie geležinkelio stoties ne vienus metus dirba kaunietė Rūta Šlionienė.
Moteris pasakojo, kad pati jau 20 metų mezga vilnones kojines ir jas parduoda. Mezgėja savo gaminius kuria iš avių vilnos, margina įvairiais raštais.
„Ir aš buvau numezgusi kojinių su šunimis. Bet jas jau išpirko. Dabar siūlau tradicines kojines. Jos kainuoja 2–8 eurus. Kaina priklauso nuo dydžio.
Šią žiemą ypač populiarios šlepetes su auliukais. Matyt, žmonės ieško naujų įdomesnių formų dovanų“, – svarstė moteris.
R.Šlionienė sakė, kad mezginius iš jos perkantys kauniečiai dažnai prisipažįsta, kad kojines siųs į įvairias užsienio šalis emigravusiems giminėms. Tą patį teigė ir kita kojinių mezgėja Elytė. Moteris jas mezga jau 60 metų. Priėjus pasidomėti, kaip sekasi, paaiškėjo, kas jas mūvės.
„Jūsų kojinės keliaus į Airiją“, – už 2 eurus įsigijusi mėlynai žalią mezginį sakė pirkėja.
Patyrusi mezgėja patvirtino, jog daugybė pirkėjų prisipažįsta, kad kojines išsiųs giminėms į užsienį.
„Anksčiau tokių pirkėjų būdavo mažiau. Šią žiemą jų padaugėjo. Matyt, užsienio šalyse natūralios vilnos gaminiai brangesni, todėl kauniečiai ir siunčia jų artimiesiems“, – svarstė kaunietė.
Perka naujos formos kojines
Kojinių galima įsigyti ne tik turgavietėse, bet ir prekybos centruose vykstančiose kalėdinėse mugėse.
Vienoje jų pirkėjų dėmesį traukė megztos ir veltos spalvingos kojinės.
Jas drauge su šeimos nariais 20 metų kurianti kaunietė Rasa Koženiauskienė pasakojo, kad anksčiau kauniečiai dažniau rinkdavosi pilkas, baltas ar natūralios vilnos raštuotas kojines.
„Dabar žmonės nebebijo ryškių spalvų. Šią žiemą ypač perkamos geltonos kojinės, nes tai susiję su kitų metų simboliu.
Vyrai neretai savo mylimosioms perka ilgas, kelius siekiančias, kojines. Matyt, jos jiems atrodo seksualios. Mergaitėms tėvai dažnai išrenka kojines, papuoštas iš vilnos pagamintomis ir pritvirtintomis gėlėmis“, – pasakojo R.Koženiauskienė.
Tačiau šios žiemos karščiausia naujiena – aulinukus primenančios kojinės-šlepetės. Jos gaminamos iš megztų keturkampių detalių.
„Mūsų numegztos ir paskui suveltos kojinės yra šiltesnės nei įprastos, jos ir atrodo puošniau. Kainuoja 10–14 eurų. Bet žmonės perka, nes mielesnės ir praktiškesnės dovanos už tokią sumą vargu ar rasi“, – įsitikinusi kojinių kūrėja.
R.Koženiauskienė patarė, kad bet kokias vilnones kojines reikia skalbti ne aukštesnėje nei 30 laipsnių vandens temperatūroje. Jei kojinės pagražintos aksesuarais, tai geriau daryti rankomis. Taip pat pradžiūvusias ar sausas kojines galima perbraukti plaukų šepečiu. Taip nušukuojami atsiradę burbuliukai, kojinės vėl atrodo kaip naujos.
