„Metai nebuvo lengvi, nes kėlėme sau didelius tikslus, tačiau kryptingai jų siekėme ir tikrai pavyko nemažai nuveikti“, – kalbėjo nuo 1880 metų savo istoriją skaičiuojančių „Kauno baldų“ generalinis direktorius Tomas Mauricas.
Įmonėje diegiamos įvairios informacinių technologijų sistemos, kurios gali pagerinti darbo sąlygas, suteikia galimybę žmonėms dirbti našiau ir tuo pat metu daugiau užsidirbti. Maždaug 60 proc. gaminių yra „Kauno baldų“ specialistų sukurti baldai ir ši dalis nuolat didinama.
Svarbiausias tikslas 2017-aisiais buvo padidinti pardavimą, nes įmonė nepanaudojo visų turimų gamybos pajėgumų. Šįmet pardavimas išaugo 20 proc. – tai labai geras rodiklis, o finansiniai rezultatai bus geriausi per kelerius pastaruosius metus.
Suprantama, kad tokie laimėjimai būtų neįmanomi be profesionalios ir vis stiprėjančios komandos. Po ilgos pertraukos „Kauno baldams“ vėl prireikė daugiau darbuotojų – jų skaičius išaugo 10 proc. – iki 350 žmonių.
Pagrindinės – dvi rinkos
„Kėlėme tikslą įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje. Nors joje nesame naujokai, norėjome smarkiai padidinti pardavimą ir tai padaryti pavyko“, – pasakojo T.Mauricas.
Vasarį kauniečiai dalyvavo Stokholme vykusioje tarptautinėje baldų parodoje, kurioje pavyko užmegzti naudingų kontaktų.
„Kauno baldų“ specialistai taip pat dalyvavo dviejose Belgijoje ir Danijoje vykusiose parodose.
Antra pagal dydį „Kauno baldų“ rinka – Nyderlandai. Šioje šalyje įmonė dirba jau seniai ir jos gaminiai gerai žinomi vietos klientams. Apyvarta čia didėjo plečiant gaminių asortimentą ir kuriant kolekcijas, skirtas būtent Nyderlandų pirkėjams.
„Skandinavijoje ir Nyderlanduose asortimentas labai skirtingas. Skandinavijai skirtus baldus dar galima parduoti Nyderlanduose, o atvirkščiai – ne“, – aiškino T.Mauricas.
Naujausios baldų mados Skandinaviją pasiekia labai lėtai, o pirkėjai konservatyvūs, nelinkę eksperimentuoti, todėl dairosi klasikinių formų baldų. Nyderlanduose – gerokai didesnė jų įvairovė.
Koks pirkėjų Lietuvoje skonis? „Arčiau Skandinavijos, tačiau lietuvių poreikiai – dar kitokie. Jie yra labai praktiški žmonės, atsargiai žiūri į dizaino pokyčius, ieško labiau tradicinio, pažįstamo, tvirto gaminio“, – tokį pirkėjo portretą nupiešė T.Mauricas.
Pasirinko veiklos kryptį
Pasak „Kauno baldų“ vadovo, gamintojas gali pats kurti baldus, ieškoti patrauklių sprendimų, mėginti nuspėti vyraujančias tendencijas dizaino srityje, daugiau dėmesio skirti naujoms technologijoms ir kokybiškoms žaliavoms arba gaminti masinį produktą pagal užsakymą.
„Lietuva jau nėra mažų gamybos sąnaudų šalis, todėl reikia ieškoti būdų, kaip sukurti didesnę pridėtinę vertę“, – įsitikinęs T.Mauricas.
Maždaug 60 proc. gaminių yra „Kauno baldų“ specialistų sukurti baldai ir ši dalis nuolat didinama, kita dalis – privačių prekės ženklų baldų gamyba.
„Norime plėtoti naujus paklausaus dizaino gaminius, kurie atitiktų mažmeninės prekybos tinklų poreikius“, – strateginius tikslus nurodė „Kauno baldų“ generalinis direktorius.
Pasak jo, pasirinkę šią kryptį gamintojai turi lanksčiai reaguoti į užsakovų pageidavimus, greitai vykdyti individualius užsakymus ir visa tai atlikti už patrauklią kainą. Šiuos reikalavimus atitinkantys gamintojai rinkoje turi daug pranašumų.
Prieš 15–17 metų Lietuvos baldininkai dažniausiai tik vykdydavo užsienio bendrovių užsakymus ir gamindavo paprastos konstrukcijos gaminius didelėmis partijomis. Dabar tokį darbą atlieka Ukrainos, Baltarusijos gamintojai.
Tuo metu minkštųjų baldų rinkoje nepralenkiama Lenkija. Kiti svarbūs lietuvių konkurentai yra gamintojai iš Rumunijos, Balkanų šalių.
Pirkti baldų – internetu
Sunku patikėti, tačiau prekyba internetu per pastaruosius 10 metų turėjo didelės įtakos ir baldų pramonei. Baldų pardavimas visame pasaulyje sudaro apie 4 proc. visos prekybos internetu.
„Atsirado rinkos dalyvių, kurie baldais prekiauja tik internetu, ir jie smarkiai išaugo per pastaruosius 5–6 metus“, – pasakojo T.Mauricas.
Kai kurie baldų mažmeninės prekybos tinklai taip pat ėmėsi prekybos internetu.
„Pirkdamas internetu žmogus tikisi nupirkti gaminį už patrauklią kainą, jam turi būti suteikta daugiau informacijos siekiant palengvinti pasirinkimą. Tai kelia reikalavimų kartelę ir mažmeninės prekybos parduotuvėms“, – aiškino „Kauno baldų“ vadovas.
Tiek Nyderlanduose, tiek Švedijoje jau galima aptikti „Kauno baldų“ gaminių interneto parduotuvėse, o Lietuvoje ši prekybos forma ne tokia populiari.
Skirs lėšų technologijoms
Dėl nežinios darbo rinkoje „Kauno baldai“ ketina daugiau investuoti į šiuolaikišką įrangą. Kitąmet tam numatyta skirti 400 tūkst. eurų.
„Gerinsime techninės bazės lygį ten, kur yra galimybių tai padaryti“, – aiškino T.Mauricas.
Įmonėje diegiamos įvairios informacinių technologijų sistemos, kurios gali pagerinti darbo sąlygas, suteikia galimybę žmonėms dirbti našiau ir tuo pat metu daugiau užsidirbti.
„Kauno baldų“ vadovybė iškėlė tikslą kitąmet gamybą vėl padidinti bent 20 proc., plėtoti naujus produktus, didinti asortimentą, dar rimčiau įsitvirtinti Skandinavijoje, pritraukti daugiau specialistų, galinčių perimti patirtį ir turinčių naujų idėjų.
„Kauno baldai“ išsiskiria senomis minkštųjų baldų gamybos tradicijomis. Kai kurie žmonės įmonėje išdirbo daugiau kaip 40 metų ir gali perduoti patirtį jaunesniems kolegoms.
Skatiname esamus darbuotojus ir stengiamės pritraukti jaunų specialistų, kurių rinkoje tikrai nėra didelis pasirinkimas“, – kalbėjo T.Mauricas.
