„Deja, mūsų vertinimu, visos galimybės buvo prarastos ir neišnaudotos, ir visi atsakymai, kuriuos Komisija gavo per visą tą laikotarpį, buvo nepatenkinami ir neatsakė į pagrindinius klausimus, neišsklaidė labai pagrįstų abejonių, kad buvo sustabdyta sąžininga konkurencija“, – interviu BNS sakė A. Pranckevičius.
Europos Komisijos atstovas interviu taip pat teigė, kad Baltijos šalys gali tikėtis ES paramos elektros tinklų sujungimui su Vakarais tiek šiame, tiek kitame daugiamečiame biudžete, jei sprendimą dėl elektros jungčių priims iki metų vidurio.
A. Pranckevičiaus teigimu, Briuselis kol kas nepriėmė sprendimo, ar siūlys Lietuvai ir kitoms šalims naujas pabėgėlių kvotas. Jis taip pat pasveikino Lietuvos iniciatyvas prisidėti prie bendros Europos gynybos projektų.
– Šią savaitę pranešta, kad į priekį pasistūmėjo projektas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa. Koks yra darbų kalendorius?
– Elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa Europos Komisijai yra labai svarbus prioritetas. Į šį procesą asmeniškai buvo įsijungęs Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris – tiek pokalbiuose su Baltijos šalių vadovais, ypač prezidente D. Grybauskaite, tiek su kolegomis Komisijoje.
Šio pirmadienio susitikimas yra proveržis visoje istorijoje – pavyko pasiekti principinį trijų Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrų susitarimą, kad politinis sprendimas įvyks iki kitų metų birželio tam, kad būtų spėta į „finansinį traukinį“ ir garantuota ES parama šiam projektui. Dabar laukia darbas, susijęs su apsisprendimu, kuris iš scenarijų priimtiniausias visoms keturioms šalims. Vyksta, tikimės, jau paskutinė studija dėl trijų scenarijų. Visi trys susiję su Lietuvos ir Lenkijos jungtimi, tačiau yra klausimas dėl vienos ar dviejų jungčių, ar papildomos jūrinės jungties.
Pirmininkas J.-C. Junckeris mano, kad tai yra visai Europai svarbus klausimas, nes jis padeda ne tik galutinai baigti Energetikos sąjungos kūrimą, elektros tinklų sujungimą visoje Europoje, tačiau Baltijos šalims tai signalizuoja ir simbolizuoja galutinę integraciją į ES. Jos jau yra euro zonos ir Šengeno narės, dalyvauja daugelyje kitų politikos sričių, tačiau energetiškai dar yra iš dalies priklausomos nuo Rytų politikos, ir, žinoma, tai yra nepriimtina ir pavojinga šių šalių nepriklausomybei, ne tik energetinei nepriklausomybei. Pasak J.-C. Junckerio, šis sprendimas taps visos Europos tikros vienybės simboliu.
– Kiek projektas gali kainuoti ir kokią dalį finansuos ES?
– Kol kas konkrečių skaičiavimų nėra, tačiau žinoma, kad ES galės finansuoti projektą iš vadinamosios Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility). Sprendimai bus aiškūs, kada bus pasirinktas sinchronizacijos scenarijus, nes nuo jo priklauso ir finansavimo apimtis, ir ES kofinansavimo galimybė. Mums reikalingas politinis susitarimas, kad pradėtume visą formalų procesą ir įtrauktume Baltijos šalių elektros tinklą į bendrąjį planą, Europos perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizaciją ENTSO - E.
Šis projektas nuo lapkričio mėnesio yra ES prioritetinių projektų sąraše, tad natūralu, kad jis gali užtikrintai tikėtis ES paramos.
– Kuriame ES biudžete?
– Jeigu iki birželio, kaip sutarta, politinis sprendimas bus priimtas baigti projektą iki 2025-ųjų, tai reiškia, kad šis projektas bus finansuojamas tiek šioje, tiek kitoje finansinėje perspektyvoje. Labai svarbu šį sprendimą pasiekti kuo greičiau, kad būtų galima pasinaudoti dar šioje finansinėje perspektyvoje esančiomis lėšomis. Tai yra įmanoma.
– Tęsiant energetikos temą, ar būtent sutarimo tarp Baltijos šalių nebuvimas užkirto kelią gauti ES paramą suskystintų gamtinių dujų terminalui?
– Mes visada pabrėžiame, kad regioninis susitarimas ir bendradarbiavimas yra svarbiausias dėmuo Baltijos šalims sėkmingai naudotis visomis savo narystės ES galimybėmis ir sėkmingai baigti visus strateginius energetikos infrastruktūros projektus šiame regione. Kalbėjimasis tarpusavyje ir sutarimas dėl visų projektų yra svarbus. Ir galbūt praeity to nesusitarimo ar dialogo stoka buvo dažnai ir kliūtis greičiau judėti ir pasinaudoti šia istorine galimybe Baltijos šalims užtikrinti pilną ir negrįžtamą energetinę nepriklausomybę.
– Europos Komisija šiemet skyrė Lietuvai 28 mln. eurų baudą dėl to, kad ji apribojo konkurenciją, išardžiusi geležinkelių bėgius į Latviją. Ar Europos Komisija gavo Lietuvos pasiūlymą, kaip ji ištaisys pažeidimą?
– Kol kas formaliai Europos Komisija nėra gavusi pasiūlymo, jis privalo būti pateiktas per tris mėnesius nuo sprendimo spalio 2 dieną. Tačiau iš viešosios erdvės mes suprantame, kad „Lietuvos geležinkeliai“ apsisprendę sumokėti baudą ir įsipareigoti atstatyti Rengės ruožą. Tuo pačiu Lietuvos valstybė yra apsisprendusi kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ginčyti paskirtos baudos dydį.
– Jeigu Lietuva sprendimą dėl ruožo atstatymo būtų priėmusi anksčiau, ar bauda būtų buvusi mažesnė?
– Už konkurenciją atsakinga komisarė Margrethe Vestager lankėsi Lietuvoje praėjus vos dešimčiai dienų po sprendimo – tai buvo išskirtinis žingsnis ir dėmesys Lietuvai, kuri pirmą kartą istorijoje susidūrė su tokio tipo ir dydžio bauda. Komisarė atvažiavo ne tik tai tam, kad praneštų šią galbūt skausmingą žinią, bet ir kartu padėti valstybės vadovams ir visuomenei suprasti, kodėl taip įvyko ir kokie galimi žingsniai ateityje.
Per susitikimus ji akcentavo, kad per devynerius šios istorijos metus Lietuva turėjo daug galimybių išvengti šios baudos ar tikėtis maženių pasekmių. Deja, mūsų vertinimu, visos galimybės buvo prarastos ir neišnaudotos, ir visi atsakymai, kuriuos Komisija gavo per visą tą laikotarpį buvo nepatenkinami ir neatsakė į pagrindinius klausimus, neišsklaidė labai pagrįstų abejonių, kad buvo sustabdyta sąžininga konkurencija ir sudarytos nepalankios sąlygos Lenkijos kompanijai „Orlen“ pristatyti savo produkciją į kitą valstybę.
Atsakant į jūsų klausimą – taip, viskas buvo įmanoma, bet situacija yra tokia, kokia yra, ir šiandien reikia žiūrėti, kaip ją išspręsti teisingai ir palankiausiu būdu.
– Lietuvos pareigūnai neefektyvia vadina pabėgėlių kvotų sistemą. Akivaizdu, kad dauguma pagal ES programą atvykusių pabėgėlių išvyksta iš Lietuvos. Ar Komisija nori tęsti šitą programą?
– Europos Komisija mato didžiulę pažangą per pastaruosius dvejus metus, kai kilo dramatiška migracijos krizė. Ją sukėlė ne ES, bet labai brutalus ir negailestingas karas Sirijoje ir vėliau Rusijos atakos prieš Alepo miestą, kitas Sirijos vietoves. Tad ne mūsų sukurta problema, bet mes turėjome ją spręsti.
Pradžia buvo labai skausminga ir sudėtinga, nes nebuvo nei nuolatinių institucijų, nei instrumentų, nei valstybių susitarimo, kaip jas spręsti. Šiandien esame gerokai sustiprėję – turime Europos pakrančių apsaugos tarnybą, turime karinę misiją, kuri kasdien kovoja prieš nelegalų pergabenimo verslą Viduržemio jūroje, ten dalyvauja ir Lietuva. Man teko garbė įteikti 24 medalius Lietuvos kariams, kurie dalyvavo toje misijoje ir dalijosi jausmingomis istorijomis, kaip išgelbėjo 1200 žmonių nuo žūties. Padėjo ir ES – Turkijos susitarimas, sumažinęs srautus 96 procentais.
Žiūrėdami į kitus metus, turime pasiūlymų dėl Dublino reformos, bendros migracijos ir prieglobsčio politikos, kad kitą kartą būtume pasiruošę, o ES turėtų bendrus instrumentus, bendrą politiką ir didesnius finansinius išteklius.
Žinoma, kad didžiausia neįgyvendinta ar valstybę skaldanti problema yra pabėgėlių relokacija valstybių narių viduje. Tačiau ir čia viskas nėra juodai balta. Didžioji dalis pabėgėlių yra perkelti, bet turime vadinamąją antrojo judėjimo problemą – žmones, kurie juda iš vienos vietos į kitą. Komisija kitąmet siūlys pokyčius, kad užkirstų kelią antriniam judėjimui, kad žmonės, nukreipti į vieną ar kitą valstybę, teisiškai turėtų joje likti, kad nebūtų sistema naudojamasi, o procedūros būtų greitesnės ir efektyvesnės. Pasiūlymų paketas bus pristatytas kitų metų pradžioje. Tikimės, kad tai padės sutvarkyti situaciją, kai daugelis pabėgėlių naudoja tokias šalis kaip Lietuvą kaip tranzito šalį į kitas valstybes.
Tuo pačiu nebūkime naivūs, migracijos politika išliks viena svarbiausių ir sudėtingiausių Europai. ES buvo, yra ir liks vieta su vienu aukščiausių pragyvenimo lygių, kur geriausiai užtikrinamos žmogaus teisės, todėl natūraliai žmonės iš viso pasaulio visada norės čia patekti. Mums, europiečiams, reikia apie tai galvoti strategiškai, turėti ne tik efektyvią pakrančių sienos apsaugą, bet ir strategiją, kokią matome ateities migracijos politiką, kaip užbėgti už akių tokioms problemoms ir patiems kurti migracijos politiką pagal vidaus rinkos poreikius ir stengiantis išspręsti akivaizdžią ES demografijos problemą.
– Kaip ES bandys užkirsti kelią į Lietuvą atvykusiai sirų šeimai išvykti į Vokietiją ar Švediją?
– Niekas neužkirs kelio niekur važiuoti. Šengeno zona yra laisvo judėjimo teritorija, tačiau jeigu žmonės, kurie dėl karo ar politinių priežasčių gavę prieglobsčio statusą vienoje ES valstybėje iškeliauja į kitą, jiems kitoje valstybėje pagal naujas taisykles nebebus garantuotos socialinės išmokos ir galimybė įsidarbinti. ES siūlomas paketas pabėgėliams galios tik tose valstybėse, į kurias pabėgėliai yra nukreipiami.
– Ar Komisija siūlys papildomas pabėgėlių kvotas?
– Kol kas tokio pasiūlymo nėra. Kaip matėte, šis klausimas Vadovų Taryboje sukėlė labai dideles diskusijas. Nauji pasiūlymai bus kitąmet, tačiau kokie jie bus, dar anksti kalbėt.
– Lietuva prisidėjo prie Europos bendros gynybos projekto ir pasiūlė sukurti bendras kibernetinio saugumo pajėgas. Kada tai gali būti įgyvendinta? Ar Lietuva kaip iniciatorė gali tikėtis kokios nors konkrečios naudos, finansinės paramos?
– Gruodžio viduryje priimtas sprendimas dėl nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo gynybos srityje, vadinamojo PESCO, yra istorinis. J.-C. Junckerio žodžiais, tai buvo miegančiosios gražuolės pabudinimas, nes šis sutarties punktas egzistavo visada, bet niekas juo nesinaudojo.
Labai pozityvu, kad Lietuva per tuos metus tapo aktyvia ir konstruktyvia naujos saugumo ir gynybos dimensijos ES kūrėja su originaliais ir įdomiais pasiūlymais, įskaitant kibernetines greitojo reagavimo pajėgas ar „karinį Šengeną“ – galimybes karinei technikai lengviau judėti tarp valstybių. Lietuvos pasiūlymas dėl kibernetinių pajėgų pateko tarp pirmųjų 17 projektų, kurie bus įgyvendinami.
Dėl konkretaus kalendoriaus dar ankstoka kalbėti, intensyvus darbas prasidės po Naujųjų metų, ir mūsų užduotis iki 2019 metų Europos Parlamento rinkimų kuo daugiau nuveikti gilinant gynybos ir saugumo strategiją, įkuriant Europos gynybos fondą.
Dėl kibernetinio saugumo Lietuva rodo lyderystę ir, esu įsitikinęs, išliks lydere, ypač turint omenyje, kad valstybė pirmą kartą 2 proc. bendrojo vidaus produkto skirs gynybai su dideliu dėmesiu kibernetiniam saugumui. Tai leidžia Lietuvai, nepaisant savo dydžio, būti didele žaidėja šiuo nauju ES etapu ir kartu rengtis dalyvauti Europos gynybos fonde. Komisija užtikrins, kad ir mažos, ir vidutinės įmonės galės tame fonde dalyvauti, įskaitant Lietuvos įmones. Lietuvai tai puiki galimybė.
– Ar dėl to sumažės Amerikos vaidmuo Europos gynyboje?
– Mes nematome to kaip konkurencijos NATO ar Amerikos vaidmeniui Europoje. Atvirkščiai, siekiame glaudžių ir kuo stipresnių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau suprantame, kad besikeičiančiame pasaulyje yra vis daugiau grėsmių, kurios kartais yra pačios Europos Sąjungos užduotis, kurios kartais nėra NATO prioritetas ar kur iš mūsų labiau tikisi tiek NATO, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos efektyvesnio veiksmo – tai gali būti kibernetinis saugumas ar gebėjimas atsispirti hibridinėms atakoms – informaciniam karui, propagandai, migracijos iššūkiams ar sienų apsaugai.
Per šiuos dvejus metus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dalyvauja visuose svarbiausiuose ES susitikimuose, kur svarstomas saugumas ir gynyba, o ES užsienio reikalų koordinatorė Federica Mogherini (Federika Mogerini) dalyvavo ne viename NATO gynybos susitikime. Tai rodo, kad bendravimas tarp dviejų organizacijų yra intensyvesnis nei bet kada istorijoje. NATO ir ES yra sutariusios dėl 42 bendrų projektų, bendrų veiksmų, kur abi organizacijos bando koordinuoti veiksmus. Manau, tai gera žinia Lietuvai, kuri yra NATO ir ES narė, ir nenorėtų įtampų tarp dviejų organizacijų, nenorėtų susilpnėjusio transatlantinio ryšio.
Tad viskas daroma, kad ryšys tarp dviejų pagrindinių Vakarų pasaulio polių išliktų stiprus. Kalbant apie gynybos bei saugumo kontekstą, ES turėdama didesnius pajėgumus ir didesnes finansines galimybes investuoti į mokslą ir tyrimus gynybos srityje yra daug įdomesnė ir svarbesnė partnerė Jungtinėms Amerikos Valstijoms nei buvo praeityje.
