Apie tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), užsakydama kelių ženklinimo darbus, didžiąją dalį jų patiki vienoms bendrovėms, o ne kitoms, puse lūpų buvo kalbama jau senokai.
Dar 2016-aisiais Viešųjų pirkimų tarnyba ėmėsi skaidrinti direkcijos skelbiamus konkursus, todėl pirkimai buvo suskaidyti į smulkesnes dalis. Buvo naiviai tikimasi, kad tuomet galės dalyvauti daugiau tiekėjų.
Tačiau nutiko atvirkščiai: visas vienu metu paskelbtas 42 pirkimų dalis susigriebė dvi bendrovės – „Biseris“ ir „Gatas“. Nors būtų galima sakyti, kad beveik viena, nes „Biseriui“ atiteko net 90 procentų darbų.
Įtarimų sukėlė kainos
Užsakymų negavusios bendrovės „Kasandros grupė“ ir „Maniga“ kreipėsi į teismą.
Atrodytų, įprastinis atvejis, kai pralaimėjusieji bando pasivyti nuvažiuojantį traukinį ir kaišioja jam pagalius į ratus.
Taip kalbėjo ir didžiąją dalį užsakymų susišlavusios bendrovės „Biseris“ generalinis direktorius Tomas Ignatavičius: „Planuota, kad į kelius galėsime išvažiuoti bent rugsėjo pradžioje.
Vis dėlto darbai persikėlė į spalį, nes konkursą pralaimėjusi įmonė „Kasandros grupė“ teikė vieną skundą po kito, kad tik sutartys su kelių ženklintojais nebūtų pasirašomos“, – portalui lrytas.lt aiškino įmonės vadovas.
Tik vargu ar būna dūmų be ugnies. Mat argumentų, kad konkursas vyko nesąžiningai, ieškovai pateikė ištisą šūsnį.
Pirmiausia įtarimų sukėlė laimėtojų pasiūlytos kainos – jos buvo akivaizdžiai per mažos. Kvalifikacijos atestatą turintis statinio projekto dalies ekspertizės ir ypatingo statinio dalinės ekspertizės vadovas profesorius Leonas Ustinovičius atliko šių užsakymų vertinimą.
Eksperto rezultatai apstulbino: pasirodo, tiek „Biseris“, tiek „Gatas“ pasiūlė kainas, kurios 14–30 procentų mažesnės už darbų savikainą.
Velnias slypi detalėse
Sutartyse su rangovais buvo numatyta itin keistų išlygų. Pavyzdžiui, kad numatyta darbų vertė gali smarkiai išaugti.
Antai „Biseris“ gavo užsakymą iš Ukmergės kelių tarnybos, pasiūlęs 98,3 tūkst. eurų už šių metų darbus.
Tačiau sutartyje nurodyta, kad vien šįmet gali būti sumokėta 242 tūkst. eurų, o pratęsus ją 2018 ir 2019 metams – dar po 224 tūkst. eurų.
Be to, minima, kad „nurodyti preliminarūs kiekiai ir kiekiai tarp pozicijų gali keistis“. Biurokratinę kalbą perprasti nelengva, tačiau įmanoma.
Pavyzdžiui, rangovas pasirašo sutartį, kad 25 tūkst. kvadratinių metrų nudažys dažais ir už kiekvieną kvadratinį metrą gaus po 1,5–2,5 euro, o dešimt kartų mažesnį plotą paženklins polimerais ir už tai susižers penkis ar dešimt kartų daugiau.
Jeigu reikėtų vien dažų, tuomet rangovui tektų dirbti veltui ir pačiam primokėti. Tačiau jei vykdant darbus nusprendžiama žymėti kelius polimerinėmis medžiagomis, tuomet kaina smarkiai išauga, palyginti su ta, kuri buvo pasiūlyta konkurso metu. Bet jei jau kiekis ir pozicijos gali keistis, tai – tik susitarimo reikalas.
LAKD to net nesirengia slėpti. „Kelių direkcija pažymi, kad pirkimo dokumentuose yra nurodyta, jog perkančioji organizacija pasilieka teisę atsisakyti kai kurių darbų, keisti jų kiekius bei kiekvienam ženklinamam keliui ar jo daliai nustatyti medžiagų kiekius ir nurodyti, kokius ruožus kokiomis medžiagomis reikia ženklinti.
Preliminarūs kiekiai gali kisti į didesnę ar mažesnę pusę priklausomai nuo poreikio“, – teigiama direkcijos atsakymuose „Lietuvos rytui“ (kalba netaisyta).
Teismuose „Kasandros grupei“ atstovaujančio „Sorainen“ partnerio advokato Lauryno Lukošiūno nuomone, taip pati direkcija pripažįsta pirkimus „sukonstravusi“ taip, kad būtų iš esmės neribotos galimybės keisti darbų pozicijas.
„Atitinkamai tie tiekėjai, kurie neskaidrių procesų metu galbūt turėjo išankstinės informacijos apie planuojamus pakeitimus, turėjo nesąžiningą konkurencinį pranašumą.
Jie galėjo pateikti neprotingai žemas kainas už darbus, kurių iš tiesų nereikės, ir užsitikrinti laimėjimą, bet kartu suprasti, kad galimybė gauti pelno vis tiek bus iš darbų, kurių kiekis bus padidintas“, – aiškino teisininkas.
Yla lenda iš maišo
Įrodymų, kad taip elgiamasi, jau yra. Antai bendrovė „Gatas“ įsipareigojo atlikti kelio tarp Vilniaus ir Kauno horizontalaus ženklinimo darbus ir nurodė, kad bus įrengta 7,5 tūkstančio atšvaitų.
Vieno jų kaina šiame pasiūlyme – vos 2,52 euro (be pridėtinės vertės mokesčio), nors, kelininkų teigimu, jis kainuoja kone dvi dešimtis eurų.
Spalį „Gatas“ kreipėsi į LAKD ir gruodžio pradžioje gavo paguodžiantį laikinai einančio direktoriaus pareigas Eduardo Grinavecko raštą – esą, jei jau dėl prastų oro sąlygų tiek atšvaitų įrengti neįmanoma, tai ir nereikia, užteks mažiau. Tačiau bendra visų darbų suma nesikeičia ir lieka 148,11 tūkst. eurų.
Remiantis atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, įmonė įrengė vos 311 atšvaitų.
Kol kas išvis neaišku, ar jų bus sumontuota tiek, kiek numatyta. Jei ne, tuomet tai būtų akivaizdus įrodymas, kad absurdiškai mažos kainos buvo reikalingos tik konkursui laimėti, o iš tiesų niekas už tiek dirbti nesirengia.
Subrangovus ir įkainius slėpė
Apdairūs vairuotojai nufilmavo, kaip lapkričio pabaigoje Kauno apskrityje, netoli Zapyškio, kelių žymėjimo linijos buvo dažomos tiesiai ant nukritusių lapų ir dumblo.
„Pats važiavau paskui tą mašiną ir aiškiai buvo matyti, kad vietomis buvo purškiama tiesiai ant lapų. Aparatui pravažiavus lapai pakildavo ir tose vietose dažymo apskritai nelikdavo“, – pasakojo viską įamžinęs Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovas Šarūnas Jankauskas.
Beje, kelininkų technikos numeriai buvo baltarusiški.
Anot šio ruožo konkursą laimėjusio „Biserio“ vadovo T.Ignatavičiaus, kadangi per labai trumpą laiką reikėjo paženklinti daug kelių, techniką teko nuomotis iš Baltarusijos įmonės.
Keliuose darbuojasi subrangovai ne tik iš šios šalies, bet ir iš Latvijos. Keisčiausia, kad LAKD ilgai mėgino nuslėpti, kas iš tiesų atlieka darbus: pasak teisininko L.Lukošiūno, iš pradžių buvo viešai paskelbtos sutartys su uždengtais subrangovų įmonių pavadinimais, nors taip buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, ir tik po kelių skundų informacija tapo prieinama.
Dar keisčiau dėl darbų kainų. „Įkainiai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir suformuota teismų praktika, yra laikytini konfidencialia tiekėjų informacija, kurios viešinti Kelių direkcija neturi teisės“, – teigiama LAKD rašte.
„Kai kalbama apie įkainių sutartis – tokias, kokios yra šių pirkimų atveju, visus įkainius privaloma paviešinti. Tai buvo ne kartą nustatyta tiek teismų praktikoje, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos.
Pavyzdžiui, naujausioje Viešųjų pirkimų tarnybos praktikoje yra aiškiai pasakyta, kad konfidencialia informacija įkainiai nėra laikomi“, – stebėjosi „Sorainen“ teisininkas.
Painiava dėl pranešimo
Kilo neaiškumų ir dėl pačių sutarčių pasirašymo. Mat „Kasandros grupės“ advokatai spalio 9 dieną nusiuntė LAKD informaciją, kad teisme pateiktas ieškinys, todėl, pagal įstatymus, sutartys negali būti pasirašytos. Tačiau tai buvo padaryta.
Anot LAKD, direkcija negavo įrodymų, kad teismas priėmė ieškinį. Nors iš tiesų direkcijai buvo pateikta ir ieškinio kopija, ir ekranvaizdis apie bylą iš svetainės e.teismas.lt, kurioje keičiamasi elektroniniais dokumentais su teismais.
„LAKD sumanė, kad to jai nepakanka, – neva turėjo būti pateikta pažyma apie „registruotą“ ieškinį. Tačiau tokio reikalavimo nenumato nei teisės aktai, nei teismų praktika“, – tvirtino L.Lukošiūnas.
Konkurse dalyvavusios, o vėliau jo baigtį apskundusios įmonės tvirtino, kad atlikti 30 proc. darbų iki lapkričio 10 dienos, kaip buvo numatyta sąlygose, neįmanoma dėl itin prastų orų.
LAKD tuo netruko įsitikinti, todėl centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pasirodė pranešimai, kad visos sutartys su „Biseriu“ ir „Gatu“ netikėtai pratęstos iki gruodžio 10 dienos.
Tačiau duomenų, kad abiem bendrovėms buvo taikomos kokios nors sankcijos už pažeistus terminus, nėra. Teisininkas L.Lukošiūnas stebėjosi, kam iš viso buvo nustatyti tokie terminai, kurių nesilaikoma.
Susisiekimo ministerijos atsakymas pribloškė
Kad ženklinant lapais ar dumblu užklotus kelius pinigai mėtomi į balą tikrąja šio žodžio prasme, visiems akivaizdu. Tačiau dėl ženklintojų kaltės gali būti smarkiai pablogintos ir eismo sąlygos.
Bendrovei „Maniga“ atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Leximum“ prašymu antstolis Irmantas Gaidelis atliko ženklinimo linijų patikrinimą kelyje Vilnius–Kaunas. Paaiškėjo, kad ženklintojai nesilaikė taisyklių dėl ženklinimo storio ir kitų reikalavimų.
„Kažkodėl kelias pradėtas ženklinti nuo šoninių linijų, nors vidurinė, dar vadinama ašine, eismo saugumo požiūriu yra nepalyginti svarbesnė. Tačiau net ir šoninėse linijose nebuvo palikta tarpų vandeniui nutekėti. Tai jau kelia tiesioginę grėsmę vairuotojams“, – įsitikinęs „Leximum“ advokatas Darius Krukonis.
Ši advokatų bendrija ne sykį kreipėsi ir į susisiekimo ministrą Roką Masiulį prašydama pradėti LAKD sudarytų kelių ženklinimo sutarčių patikrą, tačiau niekas nepajudėjo.
„Galbūt tiek Susisiekimo ministerijai, tiek Viešųjų pirkimų tarnybai tinka LAKD sudarytos sutartys su kai kuriais įtartinai mažais įkainiais. Juk tuomet galima tvirtinti, kad paslauga nupirkta itin pigiai, bus sutaupyta daug lėšų. Tačiau koks gali būti taupymas, jei darbų, medžiagų kiekį ir pozicijas galima kaitalioti? Tuomet vietoj 3–4 milijonų bus panaudota visa suma – 10,9 mln. eurų“, – stebėjosi advokatas D.Krukonis.
Praėjusią savaitę „Leximum“ pagaliau sulaukė Susisiekimo ministerijos reakcijos į keturis pateiktus skundus. Atsakymą sudarė vos keturi sakiniai.
Ministerijos kanclerė Inga Černiuk padėkojo už suteiktą informaciją ir pranešė, kad ministerija reikalaus, kad LAKD užtikrintų vykdomų darbų kokybę. O už borto likusiems tiekėjams pasiūlyta savo teises ginti įstatymų nustatyta tvarka.
„Tai – aukščiausias biurokratinio atsirašinėjimo lygis. Neatmetame, kad teks skųsti teismui tokius ministerijos veiksmus, kuriais toleruojamas galimas milijonų eurų neskaidrus panaudojimas“, – teigė teisininkas D.Krukonis.
