14 populiarių sovietmečio dalykų, kurie neprigijo Vakaruose

Kodėl jie Vakaruose turėjo „prigyti“, straipsnyje, deja, nepasakyta. Na, o kadangi 1940-aisiais Lietuva, „draugiškai“ kaimyno paprašyta priimti svečiuosna per Žiemos karą suomių gerokai aplamdytų ir praretintų Raudonosios armijos dalinių pulkelį, atkėlė vartus neprašytam svečiui, užsibuvusiam čia 50 metų, per tą laiką daug kas norom nenorom „prigijo“ ir pas mus.

Bet čia nekalbama apie blogus dalykus: tokius bolševikinius įskiepius į Lietuvos kamieną kaip briaunotos stiklinės kilnojimas, „diedovščyna“ kariuomenėje ar „prisidūrimas“ prie atlyginimo iš mėsos kombinato, cukraus fabriko, kiaulių fermos...  

Kai kurie čia minimi dalykai lietuviui nėra jokia naujiena. Kiti gi vyresnio amžiaus žmonėms primins jaunystę, dar kiti yra grynai rusiški, kai kam bus nė negirdėti ir, gal būt, sukels tik šypseną. Tad malonaus skaitymo!

Kiekvienam „dembeliui“ (demobilizuotajam  kareiviui. – Red.) kariuomenė asocijuojasi su autais: audiniu – pasenusiu kojinių analogu – kojoms apvynioti, aunantis kerziniais batais ar vyžomis. Apie jų patogumą nejučiomis susimąstai, kai nubėgi 30 kilometrų, avėdamas kerziniais batais. Paprastos kojinės, skirtingai nei autai, neatlaiko kerzinio bato odos grubumo ir greitai suplyšta. Be to, einant kojinės nuo kulkšnių nusmunka ant pėdų, ko nebūna su teisingai apvyniotais autkojais. Apsukus ant kojos daugiau audinio, galima apsimauti didesnio dydžio batus. Sugebėdamas akimirksniu padaryti kojines iš dviejų „nosinaičių“ draugei gali padaryti neišdildomą įspūdį, įsitikinęs straipsnio autorius.

Tai surištų beržo šakelių punduliukas, naudojamas pėrimuisi pirtyje. Vanojimasis beržine vanta labiau primena kankinimą nei malonumą, nors iš tiesų, vanodamas vanta, teigiamas emocijas patiria ne tik tas, kuris peria, bet ir tas, kurio kūnas gauna tokią apkrovą. Be to, vanta naudojama orui aromatizuoti, akmenims apšlakstyti vandeniu ir duoti garo.

Pasaulyje yra daug beržų rūšių, tačiau daugiausia šis medis yra paplitęs Rusijoje. Tiek vaikams, tiek suaugusiems patinka vos juntamo saldumo gėrimas. Kiekvienam svetingam žmogui reikia turėti tokio gėrimo, kad galėtų nustebinti užsieniečius, mano straipsnio autorius.

Kai pykina ir skauda pilvą, pirmas dalykas, kuris ateina į galvą – aktyvintosios anglys. Absorbuojanti medžiaga gaunama iš medžio anglies, akmens anglies kokso, naftos kokso, kokoso riešutų kevalų ir kitų medžiagų. Pasirodo, aktyvintoji anglis naudojama ne tik medicinoje, bet ir pramonėje valymo tikslams, įvairioms  medžiagoms atskirti ir išgauti. Užsienyje tokias anglis gamina įvairiaspalvių kapsulių pavidalo, bet Rusijos farmacija tiek toli nenuėjo. Iki šiol bet kurioje vaistinėje galima nusipirkti juodų kaip degutas, baisiai atrodančių tablečių, kurios tepa burną ir pirštus, bet visada padeda.

Jei penktadienio vakarą praleidote audringai, šeštadienį skaudės galvą. Pagalbos ranką išties sūrymas iš marinuotų agurkų stiklainio, kuriuos žiemai užkonservavo močiutė. Dėl išgerto alkoholio organizme vyksta dehidratacija, o druskoms papildyti reikia išgerti agurkų ar kopūstų sūrymo. Keista, kad parduotuvių lentynos dar nėra užverstos tokia liaudiška atsipagiriojimo priemone, stebisi autorius.

 

Rūgštaus gėrimo nei Egipte, nei Irane, kaip ir daugelyje šalių, dieną nė su žiburiu nerasi. Užsienyje pardavinėja „giros pagrindu“ pagamintus gazuotus gėrimus, kurie yra tik apgailėtini girą primenantys gėralai. Su gira paprastai asocijuojasi kriušinys (valgis iš giros su smulkiai supjaustytais žalumynais ir mėsa) ir rusiška pirtelė, po kurios vienas malonumas  išgerti šalto gėrimo. 

Lietuviams šauksmininko linksnis – jokia naujiena, bet kad ir rusų kalba turi šauksmininko linksnį, daug kam bus naujiena, kadangi šiaip rusų kalba turi tik šešis linksnius. 

„Liud, ei, Liud“. Šiek tiek pakitęs rusų kalbos šauksmininko linksnis atėjo ir iki mūsų dienų. Jeigu anksčiau kreipdamiesi į žmogų rusai išplėsdavo žodį papildoma raide „e“ (liet. „ie“) žodžio gale, pavyzdžiui, „čieloviečie“ (žmogau nuo „čieloviek“ – žmogus), tai dabartinėje rusų kalboje šauksmininko forma – atvirkščiai, žodžio sutrumpinimas netariant paskutiniosios  balsės: „Zin, ei, Zin“ (kreipiantis į Zinaidą mažybine malonine forma „Zina“).  

Šis žaidimas gavo pradžią tolimajame XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. Jis buvo skirtas pirmiausia mokyklinio amžiaus vaikams – pionieriams. Pionierbolo ir tinklinio taisyklės panašios. Su kamuoliu žaisdavo bemaž visi: berniukai, mergaitės, stori, ploni, protingi ir kvaili. Ir vienodai prastai. Netgi dabar, kada turistai žaidžia pionierbolą, apsistoję viešbučiuose užsienio šalyse, darbuotojai stebisi ir yra suglumę, teigia autorius. Bet šis žaidimas Rusijoje anaiptol nėra pamirštas – tebevyksta įvairios moksleivių spartakiados.

Kiekvienoje šeimoje dar nuo sovietmečio žino, kad kur nors išvažiuojant prieš kelionę reikia pasėdėti. Laikoma, kad pabuvimas minutėlę tyloje prieš ilgą kelią atneša sėkmę. Jeigu šeimos nariai prieš išvykdami patylės ir sukoncentruos savo mintis, tai kelionė bus sėkminga. Na, kad ir dėl to, jog būtent šią akimirką jie gali suprasti, kad pasai liko ant lovos, bilietai – kitoje kuprinėje, o jaunėliui vietoj kojinių apmautos pirštinės, šmaikštauja autorius.

Kokia gi kelionė į turgų be regztuko ar tinklelio pirkiniams – iš stiprių siūlų pinto ūkinio krepšelio. Šio daikto unikalumas yra tas, kad pakeliui į parduotuvę į kišenę įsikištas kompaktiškas krepšelis visai netrukdo. O paskui jį galima reikiamu metu išsitraukti, jeigu pakeliui iš darbo netikėtai aptikai išsirikiavusią eilę prie deficitinės dešros. O ar žinote, kad regztukas reikalingas ne tik produktams laikyti?  Su juo galima vėžiauti ar skalbti smulkius daiktus.

Rusai mėgsta visus daiktus naudoti  keletą kartų. Net tada, kai lupa svogūnus, kad pakeptų juos keptuvėje su morkomis, lukštų neišmeta. Juos galima panaudoti kiaušiniams dažyti prieš Velykas, kai po ranka nėra folijos ar specialių lipdukų. Maža to, kad ruošdamiesi šventei be reikalo neišleisite pinigų – pats dažalas yra natūralus, ko nepasakysi apie pirktinius dažus.

 

Saulėgrąžos paprastai asocijuojasi su augaliniu aliejumi, chalva, gozinakais (gozinakai – gruziniški saldumynai, gaminami iš smulkintų graikinių riešutų, užpiltų medumi; gozinakais vadinami ir briketai iš medumi ar cukrumi pagardintų išlukštentų saulėgrąžų, sezamo sėklų ar riešutų. – Red.), gliaudymu ir žiaumojimu pramogaujant su draugais. Kada susidomėjęs žiūri įdomų filmą ir pergyveni dėl herojų, taip ir norisi pagrikšėti, pakramtyti, pačiupinėti. Saulėgrąžos – puikus variantas, jei po ranka nėra spragintų kukurūzų. Daugiausiai saulėgrąžų dabar užaugina Rusija, Ukraina ir Argentina, konstatuoja saulėgrąžoms akivaizdžiai neabejingas straipsnio autorius.

Atrodytų, ultragarsinės skalbiamosios mašinėlės „Retona“ seniai jau nebeparduodamos, kadangi šio gaminio nenaudingumas žinomas visiems, bet iš tikrųjų taip nėra. Maža skalbiamoji mašinėlė mažai naudoja elektros energijos ir neužlieja kaimynų apatiniame aukšte. Kol jūs žiūrite įdomų serialą, indelyje su skalbimo milteliais ir nešvariais skalbiniais ši mašinėlė, pasitelkusi į pagalbą ultragarso bangas, viską išvalys ir iščiustys.

Mūsų bobučių ir senelių jaunystės laikais buvo legenda, neva Sovietų Sąjungoje butų durys atsidaro į vidinę pusę, kad suimant žmogų KGB būtų patogiau jas išlaužti. Tačiau iš tiesų saugumiečiams duris atidarydavo tyliai ir nuolankiai. Į vidinę pusę atsidarančios durys patogios šiauriečiams, kur per naktį gali iškristi visos savaitės sniego norma. Kad po stipraus snygio nereikėtų sukti galvos, kaip atidaryti sniegu užverstas duris, anksčiau jas statydavo taip, kad atsidarytų į vidų. Dabar durys dažniausiai atsidaro į išorę.