Neeiliniai metai
Žemės ūkio ministerijai, besirūpinančiai tautinio paveldo likimu, šie metai – neeiliniai. Renginyje paminėtas tautinio paveldo atgaivinimo dešimtmetis bei pasidžiaugta artėjančio šimtmečio švente. „Labai džiaugiuosi, kad Žemės ūkio ministerija gali pasirūpinti tautiniu paveldu. Pirmiausia žemės ūkis yra kaimas ir jame gyvenantys žmonės. Kaimo dėka yra išlaikomos mūsų senolių tradicijos. Jos yra be galo svarbios ne tik mūsų pačių identitetui formuotis ir save pažinti, bet kartu ir įvaizdžiui tarp atvykstančiųjų palaikyti“, – sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Nuo 2007 m., kai buvo priimtas Tautinio paveldo produktų įstatymas ir pradėti sertifikuoti tautinio paveldo produktai, iš viso ŽŪM sertifikavo 2946 tautinio paveldo produktus. Didžiąją dalį jų – 2489 – sudaro tokie tradiciniai gaminiai kaip duona, šakočiai, cepelinai, meduoliai ir t. t. bei medžio, kalvystės, gintaro ir kt. dirbiniai. Taip pat sertifikuoti 443 tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai bei 14 tradicinių paslaugų. Per dešimtmetį sertifikuotos net 42 tradicinių mokymų programos bei atestuoti 159 tradicinių amatų meistrai.
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, šie skaičiai itin džiugina, nes žinodami savo tradicijas galime būti stipresni: „Tauta yra stipri tiek, kiek esame stiprūs žinodami savo šaknis, istoriją ir tradicijas. Todėl tautinio paveldo puoselėjimas ir išsaugojimas privalo būti mūsų prioritetas. Tai ne tik ekonominė ir finansinė galimybė. Čia užkoduoti daug svarbesni dalykai – pametę ryšį su praeitimi, mes neturėsime ateities.“
Išrinkti sėkmingiausieji
Iš viso Lietuvoje tautinio paveldo produktus gamina 630 tradicinių amatininkų ir 127 įmonės. Renginio metu buvo apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys šalies amatininkai – jiems skirtos 2000 Eur piniginės premijos. Sėkmingiausiai dirbančio tradicinio amatininko, gaminančio maisto produktus, premijai gauti buvo pateikti 4 kandidatai. Išrinkta Rita Vasiliauskienė, tautodailininkė, profesionali menininkė ir pripažinta tradicinių amatų meistrė, kepanti raugintą duoną. Sėkmingiausiai dirbančio tradicinio amatininko, gaminančio ne maisto produktus, premijai gauti buvo pateikta 17 kandidatų. Apdovanotas Simas Knapkis, laivadirbystės, tradicinio amato puoselėtojas ir nacionalinės ekspedicijos dalyvis, sielininkų valties „Vytis“ statytojas.
Taip pat renginyje apdovanotas ir sėkmingiausiai dirbantis tradicinių amatų centras – jam skirta 4000 Eur piniginė premija. Šiai premijai gauti buvo pateikti 8 kandidatai, iš jų išrinktas Kėdainių tradicinių amatų centras Arnetų name. Per trejus veiklos metus centro dėka yra 13 sertifikuotų tautinio paveldo produktų ir pradėjo dirbti 5 tradiciniai amatininkai.
Šviesi ateitis
Kėdainių tradicinių amatų centro (TAC) Arnetų name vadovė Regina Lukminienė pasakoja, kad tautinio paveldo puoselėjimas yra įkvepianti ir ateitį kurianti veikla: „TAC Arnetų name įsikūrė 2015 m. ir nuo to laiko pagyvino Kėdainių rajono gyvenimą. Edukacinės programos, per kurias jau buvo daugiau kaip 2000 užsiėmimų, leido sukurti 5 neformalaus mokymo programas moksleiviams. Jose šiandien dalyvauja 120 amato besimokančių mokinių. Taip pat dėl šio TAC Kėdainiai tapo patraukliu traukos centru turistams, jie čia atvyksta net iš Japonijos.“
Žemės ūkio ministras įsitikinęs, kad tautinio paveldo puoselėjimas teigiamus pokyčius gali atnešti visiems Lietuvos rajonams. Svarbu, kad visuomenė nebijotų atsigręžti į praeitį ir pasinaudojusi protėvių pamokomis kurtų šviesią ateitį.
