Be to, įmonė apsisprendė Europos Sąjungos bendrajam teismui Liuksemburge pateikti skundą prieš Komisiją dėl baudos už prieš dešimtmetį išardytą geležinkelio ruožą į Latviją. Paskutinė data pateikti skundą yra gruodžio 18-oji.
Nepaisant teismo proceso, Lietuva per tris mėnesius nuo baudos skyrimo – iki sausio 7 dienos – turi sumokėti visą sumą arba pateikti EK priimtino banko garantiją. Tačiau ES procedūros numato galimybę taikyti išimtį.
„Yra numatyta galimybė kreiptis į EK dėl baudos sumažinimo arba atleidimo. Ji gali turėti didelės neigiamos įtakos bendrovei – tai gali būti sunkiai pakeliama finansinė našta, turėsianti neigiamų socialinių pasekmių. Mes ta galimybe pasinaudosime“, – tvirtino įmonės atstovas Mantas Dubauskas.
Pasak jo, EK sprendimai dėl tokių prašymų paprastai priimami per 6 mėnesius.
„Lietuvos geležinkeliai“ dalyvauja milijardinės vertės projekte „Rail Baltica“, nemažai investuoja į šalies geležinkelių atnaujinimą ir elektrifikavimą, be to, apie 20 mln. eurų įmonei kainuos Zebrenės (Rengės) atstatymas.
Kreiptis į ES teismą „Lietuvos geležinkelius“ praėjusią savaitę įpareigojo Vyriausybė. Ministrų kabinetas įmonę taip pat įpareigojo atstatyti 2008 metais išardytą 19 kilometrų ilgio ruožą iš „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Zebrenę Latvijoje.
Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, Lietuva turi argumentų, kurie padėtų jai sumažinti ar net panaikinti baudą.
Minima, kad bylos dėl konkurencijos pažeidimo nagrinėjimas tęsėsi daug metų ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl Briuselio veiksmų, o laikas yra svarbus veiksnys skaičiuojant baudą.
Įmonės vadovas Mantas Bartuška anksčiau sakė, kad bendrovė iki sausio 7 dienos sumokės baudą iš savų lėšų, nors dalį jų galbūt pasiskolins.
„Lietuvos geležinkelių“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 3 proc. – iki 207,788 mln. eurų, 2016 metais apyvarta siekė 406,2 mln. eurų.
Bendrovės vadovai teigia, kad anksčiau dirbusi nuostolingai, antrąjį pusmetį ji pradėjo gauti pelno. (BNS, LR)
