Norvegijos viešojo sektoriaus ir savivaldybių darbuotojų profesinės sąjungos Bergeno miesto skyriaus pirmininkė Sara Bell prisiminė, kaip profsąjunga bandė su slaugytojomis Norvegijoje kalbėti apie jų darbo sąlygas – jau tuo metu sklido kalbos, kad slaugytojai iš Lietuvos čia yra išnaudojami.
„Buvau nustebusi, nes niekas su mumis nenorėjo kalbėti. Norvegijoje slaugytojo profesija labai gerbiama, tai žmonės su išsilavinimu ir niekas apie juos negalvoja kaip apie galimas išnaudojimo aukas“, - Seime vykusioje konferencijoje „Darbo rinkos pokyčiai: problemos ir galimybės“ sakė ji.
Profsąjungai tai buvo signalas, kad kažkas – negerai.
Kur keliauja pinigai?
Kadangi darbuotojai kalbėti nenorėjo, profesinės sąjungos atstovai nusprendė jų nespausti. Vietoje to, jie ėmė spausti įvairias įdarbinimo agentūras bei slaugytojas iš kitų šalių įdarbinančias įmones.
„Tam yra skiriami mokesčių mokėtojų pinigai, tad norėjome išsiaiškinti, kur jie yra nukeliauja“, - pasakojo S.Bell.
Iš pačių kompanijų konkrečios informacijos išgauti nepavyko. „Mums atsiųsdavo kažkokias grafas, kurios turėtų nurodyti, kaip išleidžiami skiriami pinigai, bet aš nemanau, kad yra savivaldybių, kurios tuos dokumentus būtų supratusi“, - kalbėjo darbuotojų atstovė.
Jos teigimu, dauguma tokių įmonių veikia pilkojoje zonoje, balansuoja tarp to, kas teisėta ir neteisėta, tad sunku įrodyti, kad kažkas čia vyksta ne taip.
Darbuotojai prabilo
Žiniasklaidoje pasirodžius šiai informacijai, į profsąjungą pradėjo kreiptis ir šalyje dirbantys emigrantai. Ypatingai daug jų prabilo apie savo patirtį daugybę slaugytojų įdarbinančioje kompanijoje „Orange“.
„Ši kompanija turėjo tikrai gerą įvaizdį, tai atrodė tikrai profesionali įmonė. Bet prabilus žmonėms paaiškėjo visai kitokia realybė“, - pasakojo S.Bell.
Paaiškėjo keistos kompanijos taisyklės. Neretai slaugytojai, važiuojantys dirbti į Norvegiją, būdavo įdarbinami Lietuvoje veikiančioje „Orange“ kompanijoje. „Darbuotojus įdarbindavo Lietuvoje, o paskui samdydavo iš tos lietuviškos kompanijos darbui toje pačioje kompanijoje Norvegijoje“, - sakė S.Bell.
Negana to, prieš pradėdami dirbti būsimi slaugytojai turėdavo įsipareigoti, kad lankys kalbos kursus mokykloje, kuri buvo susijusi su kompanija „Orange“.
„Tie kursai buvo brangūs, o paskui darbo sutartis būdavo pasirašoma tokia, kad darbuotojai darbą pradėdavo jau turėdami skolą“, - kalbėjo profsąjungos atstovė.
Grasino baudomis
Apie tai, kad slaugytojams iš kitų šalių būdavo mokami kur kas mažesni atlyginimai nei Norvegijos piliečiams turbūt net nereiktų kalbėti. Maža to, jiems buvo grasinama baudomis.
„Darbo sutartis būdavo pasirašoma dviem metams, o darbuotojai įsipareigodavo, kad jeigu be pakankamai svarbios priežasties paliks darbą, turės sumokėti tą vadinamą „studento paskolą“ - 4033 eurus“, - kalbėjo S.Bell.
Šią sumą reikėjo sumokėti per 5 dienas: „Aš nepažįstų slaugytojų, kurios per tokį laiką galėtų surinkti tiek pinigų“.
Sutartyse taip pat būdavo nustatyti reikalavimai laikytis konfidencialumo, nekalbėti apie savo darbo valandas ar atlyginimus, o jeigu to nesilaikoma, būdavo grasinama ir baudomis.
„Darbuotojams sakydavo, kad juo paduos į teismus Lietuvoje ir iš jų bus viskas išieškota. Kalbėjau ne su vienu žmogumi, kuris tiesiog bandė ištverti tuos du metus, nes bijojo, kad praras butą Lietuvoje“, - prisiminė S.Bell.
Ar yra išeitis?
Per visą Norvegiją nuskambėjus šiai istorijai, kompanija „Orange“ susidūrė su nemalonumai. „Darbo inspekcija šiuo metu tikrina kompaniją, čia jau įvyko tam tikrų pakeitimų. Dalis darbuotojų kreipėsi pagalbos į savivaldybes, kai kurie čia gavo darbus“, - sakė S.Bell.
Vis dėlto – tai ne laiminga pabaiga. Nagrinėdama šią situaciją, profesinė sąjunga suprato, kad Norvegijoje tiesiog nėra sistemos, kuri galėtų apsaugoti čia atvykstančius dirbti emigrantus.
„Net nežinau kaip visą tai reiktų reglamentuoti, nes puikiai suprantame, kad patys darbuotojai negali visko žinoti, aptarti visų niuansų“, - sakė ji.
Profesinės sąjungos atstovės teigimu, Norvegijos darbo inspekcija nėra pakankamai kompetentinga atsižvelgti į visas direktyvas, o savivaldybėms šis darbas irgi gali būti per sunku.
„Mes tiesiog negalime užtikrinti darbuotojų teisių tokioje sistemoje“, - reziumavo ji.
