Daugėja lietuvių, poilsiaujančių savo šalyje
Dažna nuomonė, kad lengviausia nuo visko atsiplėšti ir pailsėti svečioje šalyje, tačiau vis daugiau lietuvių kokybišką poilsį atranda būtent Lietuvoje. Tai patvirtina Lietuvos statistikos departamento ataskaita apie vietinį ir išvykstamąjį turizmą – naujausiais duomenimis, Lietuvos gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc., t. y. nuo 656,4 tūkst. iki 685,3 tūkst. kelionių. Vienos dienos kelionių skaičius taip pat augo 1,3 procento – nuo 3,04 mln. iki 3,08 mln. kelionių. Iš pirmo žvilgsnio populiarėjimo tempas gali pasirodyti lėtas, tačiau atrandančiųjų poilsio galimybę Lietuvoje skaičius taip didėja jau kelerius metus iš eilės ir, panašu, ši tendencija išliks ateityje.
Kad poilsis su šeima Lietuvoje populiarėja, pastebi ir SPA centrų atstovai: „Pastaruosius kelerius metus lankytojų skaičius nuosekliai augo visuose „SPA Vilnius“ centruose – Vilniuje, Druskininkuose bei Anykščiuose. Mūsų lankytojų dažniausiai nurodomos priežastys, kodėl jie išmaino poilsį užsienyje į poilsį Lietuvos kurortuose ir ten įsikūrusiuose SPA, yra kelios: noras geriau pažinti savo šalį ir joje pailsėti, užsienio kurortams prilygstantis aptarnavimas, galimybė lengviau planuoti atostogas, nes viskas yra arčiau, taip pat daug ką atveja smalsumas išbandyti būtent lietuviškas SPA paslaugas ir galimybė pasigražinti“, – pasakoja bendrovės „SPA Vilnius“ rinkodaros vadovė Dovilė Navickienė.
Kalėdinė dovana – potyriai ir poilsis
Keliaujančiųjų po šalį tikslai skirtingi, tačiau, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia vietinių turistų (35 proc.) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį savo pagrindiniu kelionės tikslu nurodė draugų ir giminių lankymą bei laisvalaikį, poilsį ir atostogas – 28 proc. Šie rezultatai patvirtina SPA centrų statistiką, kad vis daugiau lietuvių kaip kalėdinę dovaną artimiesiems renka poilsį SPA centruose.
„Žiemos švenčių laikotarpiu didelė dalis viešbučio kambarių tiek „SPA Vilnius“ Druskininkuose, tiek „SPA Vilnius“ Anykščiuose yra užimti lankytojų iš Lietuvos. Priežastys, kodėl SPA centrai yra populiarūs šventiniu laikotarpiu, yra kelios. Viena pagrindinių – kad lankytojai, atvykę į SPA centrą, gali atitrūkti ir pailsėti nuo ruošimosi žiemos šventėms maratono, kuris, pripažinkime, ne tik teikia laimę, bet ir vargina. Kita priežastis – galimybė švęsti, nesukant galvos dėl namų ruošos, maisto gaminimo, giminių sutikimo ir pan. – viską už lankytojus padaro SPA centrai. Tarkime, „SPA Vilnius“ Anykščiuose bei Druskininkuose per Kūčias ir Kalėdas galima ragauti tradicinių gardėsių, o mažuosius sveikina Kalėdų senelis – net dovanos artimiesiems dažnai yra įsigyjamos vizito pas mus metu, tad lankytojai labai vertina galimybę nuo savo pečių nusiimti papildomus rūpesčius. Poros gali skirti kokybiško laiko sau ir vienas kitam, o šeimos džiaugiasi rasdamos veiklos visiems šeimos nariams“, – pasakoja D. Navickienė.
Poilsis išsimokėtinai tampa vis populiaresnis
Poilsį SPA per šventes lietuviai pamėgo ir todėl, kad vis daugiau jų atranda galimybę atsiskaityti lizingu už paslaugą: šiuo laikotarpiu išlaidų padaugėja, tačiau pajamos lieka tokios pačios, todėl galimybė ilsėtis iškart, o už viešnagę atsiskaityti vėliau prisideda prie šventinės nuotaikos. „Nauju finansiniu įrankiu – lizingo kortele – ar lizingu įsigyjamų SPA paslaugų populiarumas rodo, kad žmonės stengiasi surasti ir išlaikyti darbo bei poilsio balansą. Kokybiškas poilsis tampa neatsiejama kiekvieno dirbančio lietuvio gyvenimo dalimi, tad viešnagė viešbutyje su sveikatinimo paslaugomis jau seniai nebėra prabanga, o toks pat būtinas ir planuojamas pirkinys kaip buitinė technika ar kompiuterinė įranga. Ramybės pasiilgę lietuviai linkę SPA ir viešbučių paslaugas įsigyti išsimokėtinai, o už šventinius potyrius moka dalimis kelis mėnesius ar mokėjimo planą išsidėlioja per visus metus. Kiekvienais metais šia paslauga naudojasi vis daugiau mūsų partnerių klientų – 2017 m. sveikatingumo paslaugas lizingu įsigijo apie 20 proc. daugiau lietuvių nei praėjusiais metais“, – sako finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovas Saulius Kuliešius.
Pasak jo, šie skaičiai rodo, kad lietuviai darosi vis labiau finansiškai išprusę, naudojasi įvairiais finansiniais įrankiais, kaip kad lizingo kortele, tiksliai pasiskaičiuoja būsimas pajamas ir išlaidas bei tinkamai valdo savo finansinius srautus. Šventinis „pabėgimas“ išsimokėtinai yra puikus sprendimas tiems, kurie planuoja finansus ir nori paskirstyti patirtas išlaidas ilgesniam laikotarpiui, „neskriausdami“ savo šeimos biudžeto.
Kaip atrodo šventinis krepšelis
„SPA Vilnius“ rinkodaros vadovė teigia, kad SPA centrų populiarumas yra toks didelis, jog žmonės atostogas žiemos šventiniam laikotarpiui pradeda organizuoti jau vasaros pabaigoje – rugpjūčio mėnesį. Pasitaiko klientų, kurie kambarius rezervuoja dar pavasarį, tačiau galutinis šventinis krepšelis dažniausiai paaiškėja tik paskutinę minutę, kai lankytojai užsisako šventinę programą arba SPA procedūras sau ir savo šeimai.
Pasak jos, šventinio paslaugų krepšelio suma kasmet auga – pernai suma žmogui šventiniu laikotarpiu siekė 115 Eur, o šiemet žmonės vidutiniškai išleido 15 proc. daugiau. „Pasirinktos paslaugos yra labai įvairios – vieni renkasi sveikatinimo programas, kiti perka atskiras procedūras ar dovanų kuponus, kad kalėdinę dovaną artimasis išsirinktų pats. Ryškesnė su paslaugų krepšeliu susijusi tendencija yra skirtingi poilsio įpročiai tarp skirtingų tautybių žmonių: lietuviai bei skandinavai dažniausiai renkasi sveikatinimo ir grožio puoselėjimo paslaugas, o į centrus dažnai atvykstantys rusai dažniausiai renkasi gydomąsias paslaugas ar programas, trunkančias daugiau nei savaitę. Tokią tendenciją stebime jau kelerius metus“, – pastebi D. Navickienė.
Kad lietuviai vis dažniau skolinasi sveikatingumo ir gydymo paslaugoms, rodo ir šių metų pavasarį „Mokilizingo“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa – 37 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius dvejus metus planuoja skolintis sveikatos gerinimui, o 7 proc. tokią paskolą jau yra paėmę.
