Pasak „Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko, nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios.
Kelia susirūpinimą
Kaip rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus verslo įmonių vadovų tyrimo rezultatai, įmonių, optimistiškai vertinančių savo perspektyvas, per metus padaugėjo 11 proc., nuo 65 iki 76 proc.
„Lūkesčiai atrodo pakankamai neblogai. Optimizmo yra nemažai, taip galvoja net trys ketvirtadaliai įmonių. Didmiesčiuose optimizmo daugiau, čia daugiau didelių įmonių, kurios turi geresnius finansinius rodiklius. Vis dėlto, konkurencingumą norinčioms išlaikyti verslo įmonėms svarbu atsižvelgti ne tik į dabartinius poreikius, bet ir planuoti tam skirtas investicijas“, – sakė R. Grajauskas.
Nepaisant to, kad situacija Lietuvoje atrodo gana neblogai, didelį susirūpinimą ekonomistui kelia tai, kad įmonių procentas, kurios ketina investuoti į plėtrą, yra žemas: „Jis per žemas. Tik 54 proc. pasakė, kad investuos į plėtrą. 46 proc. to daryti neketiną. Tai kelia nerimą, investicijų plėtra yra per maža“.
Pasak R.Grajausko, šią problemą reikia spręsti nedelsiant.
„BVP dalis, skiriama investicijoms, šiuo metu yra 19 proc. Jei pažiūrėsime į Latviją – jų skaičius panašus, bet jei pasižiūrėtume į kitų šalių ekonomikas, kurios greitai auga, jos investuoja daugiau, nes jei neinvestuos – nebus augimo. Jei lygintumės su Vokietija, mes dabar investuojame panašiai kaip ji, tačiau kai ji nebuvo tokia išsivysčiusi, ji investavo kur kas daugiau“, - pabrėžė R.Grajauskas.
Tyrimo duomenimis, apklaustos įmonės reinvestuoja tik 35 proc. gauto pelno.
Įvardijo didžiausius kliuvinius
Tarp didžiausių kliuvinių verslo plėtrai įmonės įvardino biurokratinę naštą, taip manė net 78 proc. apklaustųjų, mokesčius verslui ir darbo jėgai – 75 proc., nepakankamas augimas Lietuvoje – 75 proc., auganti infliacija – 62 proc.
Įmonės nurodė, kad jas investuoti paskatintų biurokratinės naštos sumažinimas, nulinis reinvestuojamo pelno apmokestinimas, palankesnės bankų skolinimo sąlygos, darbo jėgos apmokestinimo sumažinimas, o didžiausias verslo plėtros galimybes įmonės mato Lietuvoje, ES, Skandinavijoje.
Pasak ekonomisto, ne ką mažesnė problema šiuo metu Lietuvoje yra ir darbo jėgos trūkumas.
„Balansas tarp pasiūlos ir paklausos – jo nėra, nes turime išbalansuotą situaciją. Tie, kurie yra bedarbiai, jie neturi rinkai reikiamų įgūdžių. Regionams reikia techninių, inžinerinių specialybių“, - sakė R.Garajauskas.
Sukritikavo
Ekonomisto teigimu, labai svarbu, kad į įmonių išvardintus trukdžius tolimesnei verslo plėtrai pasižiūrėtume kritiškai.
„Kyla klausimas, ar iš tikrųjų mes taip blogai atrodome? Kalbat apie biurokratinę naštą, Lietuva sąlygas verslui atspindinčiame pasauliniame „Doing Business“ reitinge užima 16 vietą. Situacija čia nėra bloga. Mokesčiai verslui – vieni mažiausių Europoje. Dėl darbo jėgos trūkumo mes sutikti galime, jis galėtų būti mažesnis“, - sakė R.Grajauskas.
Kaip dar viena iš priežasčių, kurią įvardino įmonės – nepakankamas ekonomikos augimas: „Mes esame viena iš sparčiausiai augančiu valstybių ES“, - kritikos negailėjo ekonomistas.
