– Pastaruoju metu kaip iš gausybės rago pasipylė įvairiausi siūlymai, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, kad žmonės neemigruotų iš jos ir panašiai. Kokią jūs matote kryptį mūsų valstybei?
– Šiuo metu esame prie vieno didžiausių projektų Lietuvoje ištakų – Klaipėdos uosto maksimalaus išvystymo, pastatant ir išorinį uostą.
Ir šiandien, kai ieškoma geriausios idėjos Lietuvai, aš asmeniškai neabejoju, kad vieną didžiausių idėjų turime. Nors Lietuva yra maža, ji gali būti rimta, globali transporto valstybė – tai lemia tiek geografinė padėtis, tiek esamas potencialas.
Mes turime gerai išplėtotą geležinkelio tinklą, o uostui tai viena didžiausių pridėtinių verčių, nes galime greitai atvežti krovinį ir greitai jį apdoroti uoste – mat uoste turime aukšto lygio technologijas – ir jį išvežti.
Beje, apie 80 proc. krovinių į uostą atvežama geležinkeliu, tad šiuo požiūriu esame vienas ekologiškesnių uostų Europoje.
Mes turime puikius automobilių kelius.
Klaipėdos uostas yra labai svarbi tarptautinio TEN-T tinklo dalis. Šiuo metu Klaipėdos uostas pagal krovinių apyvartą – lyderis tarp Baltijos valstybių uostų. Manau, kad Lietuva privalo pasinaudoti visu šiuo potencialu. O numatoma Klaipėdos uosto plėtra, neabejoju, yra nauja galimybė pirmiausia Klaipėdos miestui ir jo žmonėms, Klaipėdos regionui ir visai Lietuvai.
– Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją, kuriai pirmininkaus ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Ar tai reiškia, kad išoriniam uostui uždegta žalia šviesa?
– Be galo svarbu, kad yra aukščiausių valstybės vadovų palaikymas. Šią vasarą prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu žurnalistams pabrėžė, kad Klaipėdos uosto plėtra būtina. Rugsėjo mėnesį premjero vizito pas mus, Uosto direkcijoje, metu tą dieną įvardijau kaip istorinę, nes po 14 metų trukusių diskusijų jau sutartinai ėmėme kalbėti, kad uostas turi turėti perspektyvą.
Uosto perspektyva įprastai kuriama 25–50 metų į priekį. Turint galvoje, kad su išorinio uosto plėtra bus sprendžiama ir dėl uosto vartų rekonstravimo (juk molų šaknis buvo pastatyta prieš 150 metų), mes šiandien esame kelyje ir kuriame uosto istoriją 200 metų į priekį.
Sprendimas sudaryti komisiją, kurioje bus įvairių ministerijų ministrai, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių, Uosto direkcijos vadovai, – labai svarbus žingsnis.
Komisijai bus pavesta nagrinėti, koordinuoti ir teikti Vyriausybei siūlymus uosto plėtros projekto įgyvendinimo klausimais. Klaipėdos uostas yra strateginis objektas, todėl reikia įvairių institucijų koordinavimo vyriausybiniu lygiu.
Neabejoju, kad sudaryta komisija leis sklandžiau plėtoti projektą, efektyviau komunikuoti įvairioms suinteresuotoms pusėms.
– Kai sudaroma speciali komisija, tarsi nebeturėtų būti keliamas klausimas dėl maksimalios uosto plėtros. Tačiau šiuo metu Klaipėdos uostas pagal krovinių apyvartą yra lyderis tarp Baltijos valstybių, tad galėtų kilti klausimas, kodėl reikia dar plėstis, gal tiesiog išlaikykime tai, ką turime?
– Atsakydamas į tokį klausimą visada pateikiu dviračio principą: kol mini, tol važiuoji, nustojus minti dar kurį laiką dviratis riedės, bet paskui skaudžiai krisi. Užsiimant šia veikla negalima sustoti. Taip, šiandien mūsų uostas yra lyderis. Tai rodo, kad kitados uostas ir operatoriai buvome pasirinkę teisingą strategiją.
Be abejonės, puikūs rezultatai pirmiausia yra didžiulis krovos kompanijų nuopelnas, juos lėmė ir nuolatinės Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą. Tačiau norėdami išlikti konkurencingi tarptautinėse rinkose negalime nuleisti rankų ir atsipalaiduoti, nes konkurencija yra milžiniška, kaimyniniai uostai irgi turi ambicingų planų.
Iš skeptikų girdime replikuojant, kam mums to reikia. Bet kai kyla klausimas, kaip gerinti socialinę aplinką, pensininkų gyvenimą, sudaryti sąlygas studentams, jaunoms šeimoms, iš kažkur turi atsirasti stebuklingai daug pinigų.
Jie neatsiranda iš niekur, juos reikia uždirbti, o uosto veikla uždirba labai daug – apie 10 proc. valstybės metinio biudžeto.
– Vis dėlto kaip yra numatoma plėtoti uostą?
– Šiuo metu derinami bendrojo plano sprendiniai ir tikimės, kad iki šių metų pabaigos uosto bendrasis planas bus patvirtintas. Jo sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui.
Bendrasis planas numatys uosto plėtrą tiek pietinėje uosto dalyje, tiek šiaurinėje, įskaitant išorinį uostą prie giliavandenių krantinių.
Šis planas leis įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą, – leis pasiekti maksimalų gylį ir suformuoti naujas teritorijas.
Matome ir juntame pasaulines tendencijas – laivų parametrai kasmet didėja. Mes turime būti pasirengę šiems pokyčiams ir turime ambicijų, kad į Klaipėdos uostą galėtų įplaukti didžiausi į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai.
Jau dabar Klaipėdos uostas jaučia teritorijų trūkumą, taip pat labai svarbu turėti didesnį gylį įplaukos kanale bei akvatorijoje.
Niekas negali paneigti, kad Klaipėdos uostas – vienintelis toks objektas Lietuvoje, kuriantis patrauklias, gerai mokamas darbo vietas ir skatinantis ekonominę miesto gerovę.
Dėl to Uosto direkcija ir uosto bendruomenė, strategiškai žvelgdamos į ateitį, kartu kuria teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendiniais ilgalaikėje perspektyvoje būtų užtikrintas uosto konkurencingumas, socialinis stabilumas ir kokybiška veikla, sudarytos naujos galimybės Klaipėdoje veikiančioms aukštosioms mokykloms rengti specialistus.
– Viešojoje erdvėje bene daugiausia diskusijų kelia išorinis uostas ir kas jame įsikurs, kokia veikla bus vykdoma. Ar tikrai išorinis uostas bus statomas kinams?
– Noriu pabrėžti, kad turime mūsų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir privalome jais vadovautis. Įstatymas numato viešą, atvirą konkursą, ir kas ateis, kas pasiūlys geriausią sprendimą, to dar niekas negali pasakyti. Tai parodys laikas ir aiškios, viešos ir skaidrios procedūros. Dabar nesame pasirašę jokių susitarimų nei su kinais, nei su kurios nors kitos valstybės investuotojais.
Taip, niekas negali paneigti fakto, kad Kinijos krovinių srautai yra geidžiami Europos uostuose, kai kuriuose jau dabar veikia Kinijos operatoriai. Pastarąjį dešimtmetį dėl šios valstybės krovinių kovoja pasaulinė transporto rinka.
Todėl nekyla abejonių, kad jei šios šalies kompanijos dalyvautų konkurse ir jį laimėtų, Lietuva turėtų didelių galimybių išlikti lydere tarp Baltijos valstybių visose transporto sistemose, ne tik uosto.
Atkreipčiau dėmesį į tai, jog tokioje nuožmioje kovoje siekiant gauti Kinijos krovinius stambiausios Kinijos kompanijos deklaruoja, kad Klaipėdos uostas Baltijos jūroje yra vienas patraukliausių. Tai pirmiausia yra aukščiausias mūsų uosto veiklos įvertinimas. Kokia bus ateitis – parodys laikas.
Šiandien didžioji kova dėl rinkos vyksta tarp laivybos kompanijų visame pasaulyje. Tad manau, kad dabar yra geras laikas čia dalyvauti. Pats gyvenimas mums padiktavo, kad ne laikas miegoti ar ilgai svarstyti.
– Neseniai lankėtės Kazachstane vykusiuose tarptautinės parodos „TransKazakhstan. Translogistika 2017“ renginiuose. Gal čia dairėtės galimų investuotojų?
– Kaip jau minėjau, šiuo metu baigiamas rengti Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuriame numatomos naujos teritorijos gamybai ir investicijoms.
Turime gerai išplėtotą transporto infrastruktūrą ir logistikos centrų tinklą, Klaipėdos uoste veikia modernūs terminalai, tad Kazachstano verslui tikrai galime pasiūlyti naujas teritorijas gamybai, saugų, greitą įvairių krovinių gabenimą į Europos ir Skandinavijos šalis tranzitu per Lietuvos teritoriją.
Manome, jog dar turime nepanaudotų galimybių stiprinti abipusį bendradarbiavimą, todėl lankydamasis Kazachstane pakviečiau šios šalies verslininkus apsilankyti Klaipėdos uoste ir įsitikinti, kad esame modernūs, atviri investicijoms ir naujoms idėjoms.
Kazachstanas yra ypač svarbi valstybė Šilko kelyje tarp Kinijos ir Europos. Prognozuojama, kad jau kitąmet gerokai didės prekių srautas iš Kinijos į Vakarų Europą. Nuo to, kaip sugebėsime bendradarbiauti su Kazachstanu, priklausys, ar Lietuva turės šiame sraute savo dalį, ar ne.
