Lietuvos draudimo įmonės dažniausiai nemaloniai nustebina pateikdamos draudimo įmokų dydžius, kurie siekia ir 22 tūkst. eurų metams. Tokie skaičiai motyvuojami didesne rizika užsienyje sukelti įvykį, nei važinėjant tik Lietuvoje.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas esamą situaciją vertino itin neigiamai: „Tai yra nenormalu, tokios kainos neįkandamos.“
Draudimo kainos itin kilti pradėjo pastaraisiais metais, nors ir anksčiau nebuvo džiuginančios. Kaimyninėse šalyse draudimas yra gerokai pigesnis.
Pagal galiojančius įstatymus, drausti vilkiką galima tik toje valstybėje, kurioje jis registruotas. Įdomu, kad sąlygos skirtingose draudimo bendrovėse Lietuvoje beveik niekuo nesiskiria: kainos panašios, o tai rodo, kad rinkoje konkurencijos nėra.
Realiai šiuo metu Lietuvoje tolimųjų reisų vilkikus draudžia trys įmonės – „Gjensidige“, „Compensa“ ir BTA. Pastarosios dvi priklauso įmonių grupei „Vienna Insurance Group“.
Kuo draudėjo padaryta žala mažesnė, tuo realiau tikėtis ir mažesnių įmokų. Mažesnę žalą lemia ir tinkamas įvykių administravimas, tačiau to pasigendama.
„Pagal mūsų informaciją, yra skaičiuojamas žalos atvejų skaičius, o ne jų mastas. Tai neatspindi realių išmokų kiekvieno vežėjo atveju. Žala nevaldoma, apmokamos visos pretenzijos, nesigilinama, ar jos pagrįstos, ar ne“, – sakė E.Mikėnas.
Keli įvykiai, per kuriuos kliudomi ir apgadinami kitos transporto priemonės veidrodėliai, o žala nesiekia tūkstančio eurų, yra prilyginami didžiulėms avarijoms. Tai lemia kitų metų draudimo įmoką.
Vakaruose mėgstama sukčiauti, o draudikai negina savo klientų ir visiems išmoka prašomas sumas, kurias vėl išsireikalauja iš vilkikus draudžiančių vežėjų didindamos kainas.
Anksčiau Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui buvo atskaitoma 4,6 proc. nuo visų draudimo bendrovių pasirašytų privalomojo draudimo įmokų. Nuo šių metų pradžios ši dalis sumažinta iki 2 proc.
Pastarosios įmokos lėšos kaupiamos rezervui, iš kurio padengiama draudimo neturinčių arba nedraudžiamuosius įvykius sukėlusių vairuotojų padaryta žala. Deja, net ir sumažėjusios draudikų išlaidos nepadėjo bent jau stabilizuoti draudimo kainų – jos ir toliau augo.
Atlikus asociacijos „Linava“ narių apklausą paaiškėjo – privalomojo draudimo kaina yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko verslas išsikelia į kitas šalis.
„Dabar transporto sektoriuje konkuruoja nebe įmonės, o valstybės. Lietuvos tarp pirmūnų nėra, o dalis mūsų transporto įmonių savo veiklą pradeda perkelti į palankesnes verslui valstybes“, – teigė E.Mikėnas.
Jau dabar ne viena Lietuvos transporto kompanija yra įregistravusi užsienyje savo filialus ir į juos iškeliauja ne tik dalis darbuotojų ir sunkvežimių, bet ir investicijų.
Seime įstrigo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektas. Juo buvo tikimasi nustatyti taisykles, pagal kurias būtų skaičiuojamos draudimo įmokos.
Asociacijos turimomis žiniomis, įmokos nustatomos ne tik pagal patvirtintą ir išmokėtą žalą – į skaičiavimus įtraukiamos ir rezervuotos sumos, kurios gali būti ir neišmokėtos.
„Ne kartą kalbėjomės su valdžios atstovais dėl sprendimų. Galiausiai nusprendėme steigti savo draudimo bendrovę, tad tikime, kad pavyks rasti ilgalaikį sprendimą ir pagerinti situaciją“, – sakė E.Mikėnas.
Sprendimas kurti savo draudimo bendrovę priimtas siekiant pasiūlyti Lietuvos vežėjams palankias kainas ir taip išlaikyti verslą Lietuvoje. Užsienio draudikams ši rinka per maža ir jos čia savo paslaugų nesiūlo.
