Pertvarka įsibėgėjo. Žemės ūkio ministerija jau surikiavo darbus, kuriuos būtina įveikti pertvarkant jai pavaldžią Žuvininkystės tarnybą. Skiedros jau laksto – ministerija kapoja ne tik šioje įstaigoje esančių pareigybių medį. Ji braižo planus, kur susodinti iš sostinės į uostamiestį perkeltus žmones. Tačiau anaiptol – ne ekonomiškai pagrįstus.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dar dugpjūčio pabaigoje suraitė parašus ant kelių įsakymų, kuriais numatyta pakeisti Žuvininkystės tarnybos struktūrą bei jos nuostatus, taip pat – pakeisti ministerijai pavaldžiose įstaigose pareigybių skaičių.
„Kaip tik šiuo metu baigiame rengti pareigybines nuostatas. Žiūrėsime, kaip užtikrinti, kad darbai nenutrūktų. Nes mūsų darbuotojai, turintys šeimas ir gyvenantys Vilniuje, nenori keltis į Klaipėdą“, – sakė Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė.
Perkels į Klaipėdą
„Pertvarkant tarnybą keičiama struktūra. Finansų ir apskaitos bei Bendrųjų reikalų skyriai, kaip ir Tolimojo rajono žvejybos kontrolės – keliami į Klaipėdą. Tuo pačiu naikinamas iki šiol uostamiestyje buvęs Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyrius.
Kartu į Klaipėdą iškeliama ir aš – tarnybos direktorė, o vienas iš dviejų pavaduotojų lieka Vilniuje, kaip ir buvęs patarėjas“, – aiškino Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė.
Jos teigimu, pakeitus struktūrą, iš sostinės į Klaipėdą turėtų persikelti 17 žmonių. O kur juos teks susodinti? Būtent ieškant atsakymo į šį klausimą ėmė pintis įvairių interesų raizginys.
„Vos tik ministras įsakymu patvirtino naują tarnybos struktūrą, gavome pavedimą iš pačios ministerijos nuomotis Klaipėdoje 300-450 kv. metrų dydžio patalpas. Iš ko nuomotis? Konkrečiai nebuvo nurodyta, bet kvadratūra nurodyta būtent tokio dydžio. Be to, pats viceministras Artūras Bogdanovas man ir žodžiu, ir raštu kelis kartus nurodė nedelsiant skelbti viešąjį patalpų nuomos konkursą.
Tai nepriimtina užduotis. Nes už racionalų ir taupų valstybės lėšų naudojimą yra atsakingas būtent įstaigos vadovas. Vadinasi, aš ir turėčiau spręsti, reikia tų patalpų tarnybai ar ne. Juoba kad uostamiestyje šiuo metu jų turime", – aiškino I.Šidlauskienė.
Turimų patalpų per mažai?
Šiuo metu Žuvininkystės tarnybai Klaipėdoje priklauso trys patalpos. Laisvų vietų darbuotojams yra pernai naujai sutvarkytame Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos pastate Kopgalyje.
Joje yra ir laisvų patalpų, kuriose galima įrengti 30 darbo vietų. Nors nuo sausio 1-osios ir vyks pirmasis pertvarkos etapas, jo metu tų patalpų dar neketinama atimti iš ŽT. Tačiau Žemės ūkio ministerija ketina laboratoriją perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai – šiuo metu dėl to deramasi.
Taip pat neatlygintinai panaudos teise naudojamasi patalpomis, esančiomis Naujojoje uosto gatvėje. Į jas anksčiau ir buvo numatyta perkelti Žuvininkystės tarnybą iš J.Lelevelio gatvės Vilniuje.
„Dar vienas patalpas nuomojamės iš „Turto bankui“ perduoto "Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono ". Jo patalpos yra strateginėje vietoje – Žvejų uostelyje, į kurį grįžta žvejybos Baltijos jūroje laivai. Be to, ir patys turime laivų, su kuriais atliekama žvejybos kontrolė. Tose patalpose ir yra įsikūręs Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyrius“, – aiškino I.Šidlausikienė.
Jos teigimu, dvi dešimtys žmonių lengvai gali tilpti esančiose patalpose. Juoba kad patikėjimo teise tarnyba naudojasi ir Naujojoje uosto gatvėje esančiu biuru. O ir už patalpas Kopgalyje nereikia mokėti. O už keltų perkeliamus darbuotojus per mėnesį keltų bilietams sumokama 40 eurų.
„Niekaip nepasiektume tos sumos, kuri susikauptų nuomojantis patalpas iš privačių ūkio subjektų.
Tačiau ministerija vis tiek nori, jog įstaigą perkėlus į Klaipėdą, viename pastate sėdėtų visi žmonės“, – užsiminė pašnekovė.
Kiek tai kainuos?
Kiek gi uostamiestyje kainuoja biuro patalpų nuoma? Šiuo metu tai – 5-10 eurų už kv. metrą.
„Paskaičiavau. Tarkime, vidutinė nuomos kaina yra 6 eurai už kv. metrą. Vadinasi vien už 400 kv. metrų dydžio patalpų nuomą per metus reikės sumokėti 28,8 tūkst. eurų, o kur dar komunaliniai mokesčiai?
Šiuo metu už patalpas, kurias nuomojamės iš „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono“, per metus sumokame 2670 eurų – kone dešimt kartų pigiau, nei tektų mokėti už ministerijos numatytą plotą. Tai kur čia taupymas?“ – ministerijos matematine logika stebėjosi valdininkė.
Be to, yra ir teisės aktai, kurie įpareigoja valstybės įstaigų vadovas nenukrypti nuo reikalavimų. Pavyzdžiui, finansų ministro įsakymas nurodo, kad vienam darbuotojui kabinete turi tekti ne daugiau nei 10 kv metrų ploto. Higienos normos numato, kad tas plotas negali būti mažesnis nei 6 kv. metrai.
„Išsinuomoję didžiules patalpas Klaipėdoje neišvengiamai pažeistume teisės aktus. Tada man teks aiškintis, kodėl išlaidauju? Tačiau ministerijos spaudimas tai daryti yra didelis“, – sakė I.Šidlauskienė.
Atgarsis nepradžiugino
Suskatusią prieštarauti ŽT vadovę ministerija ėmė spausti prie žemės. Pirmadienį, lapkričio 20-ąją, žemės ūkio ministras sudarė komisiją, kuri tirs, ar ministerijai pavaldžios Žuvininkystės tarnybos vadovė nėra padariusi pražangų, pavyzdžiui, ar nėra supainiojusi privačių interesų su „valdiškais“.
Savo ruožtu I.Šidlauskienė kreipėsi į VTEK, aiškindama, kad patalpų nuomos konkursiniai dokumentai derinami slapčia nuo jos – Žuvininkystės tarnybos vadovės.
„Viceministro aktyvus asmeninis suinteresuotumas nuomos konkursu kelia didelių abejonių, ar sprendimas bus objektyvus, ypač sužinojus, kad per darbuotojus jau derinamos konkrečių patalpų konkrečios schemos“, – VTEK rašte nurodė I.Šidlauskienė. Ir pateikė nukopijuotą schemą nuomotinų patalpų, kurioms, tikėtina, konkurse klojamas patalas.
Ji neabejoja tuo, kad darbuotojų perkėlimas – tai ir politinis, ir principinis sprendimas. Juoba kad pati ministerijos vadovybė – ir ministras B.Markauskas, ir viceministras A.Bogdanovas yra iš Klaipėdos krašto.
„Abejoju, ar vis tai daroma valstybės naudai. Galbūt tai yra kokių nors rinkiminių pažadų tesėjimas. Keistai atrodo, kai esu iškeliama į uostamiestį, bet buvusiam mano patarėjui Vytautui Grušauskui specialiai sukuriamas naujas etatas Žuvininkystės departamente, ir jis paliekamas dirbti Vilniuje“, – užsiminė pašnekovė.
Šiuo metu patalpos, esančiose Klaipėdoje, Šilutės plente 2, piklauso nekilnojamojo turto agentūrai „Laracija“, kuriai vadovauja Julius Niedvaras.
Skubina skelbti konkursą
Pasak „Turto banko“ atstovės Aušros Pocienės, nuo kitų metų sausio patalpų ofisui iki 300 kv. metrų ploto Klaipėdoje neatsiras. „Tačiau jų galima tikėtis kitų metų vasaros viduryje“, – patikino A.Pocienė.
Savo ruožtu viceministras A.Bogdanovas oficialiais raštais Žuvininkystės tarnybai skalbia kailį.
„Kadangi patalpos Naujojoje uosto gatvėje valdomos patikėjimo teise, Žemės ūkio ministerija jas perduos valdyti „Turto bankui“.
Iš „Lietuvos žuvininkystės produktų aukciono“ nuomojamas patalpas teks atlaisvinti, nes jos kartu su visa bendrove atiduotos privatizuoti „Turto bankui“. Pasikeitus savininkui, patalpų nuomos sutartį bus privalu nutraukti. O kadangi laisvų patalpų „Turto bankas“ neturi, prašome nedelsiant skelbti viešą konkursą patalpų nuomai Klaipėdoje, kad jose galėtų įsikurti Žuvininkystės tarnybos padaliniai“, – rašte tarnybai aiškino A.Bogdanovas.
Tuo tarpu „Turto bankas“ teigia, kad, privatizavus žuvininkystės aukciono akcijas, apčios bendrovės veikla bus tęsiama ir tos patalpos niekur nedings.
Kur reformos, ten ir aistros
Bronius Markauskas, Žemės ūkio ministras
"Numatyta, kad nuo sausio 1 dienos Žuvininkystės tarnyboje bus 32 etatai. O vėliau, per antrąjį pertvarkos etapą, jų atsiras dar daugiau.
Taigi tos 400-450 kv. metrų patalpos, kurių ieškoma, nebus per didelės. Nes pagal teisės aktus vienam darbuotojui turi tekti ne mažesnis nei 10 kv. metrų darbui skirtas plotas.
Kol kas yra laboratorijos patalpos Kopgalyje, bet jos bus perduotos švietimo sistemos įstaigoms – Klaipėdos universitetui. Be to jos – Kuršių nerijoje, tad į Smiltynę reikia keltis keltais, o ir ryšio problemų kyla.
Dar nežinia ir tai, kokias patalpas apskritai pavyks išsinuomoti. Niekas nesirengia ten daryti salių. Pastaruoju metu daug kalbama apie racionalų valstybės turto valdymą, tad 10-12 kv. metrų žmogui – optimalus plotas.
Kita vertus, gauname pylos už tai, kad nevykdome regioninės politikos, o kai ją vykdome – ir už tai esame barami. Juk nėra galutina išrištas ir klausimas dėl pačios ministerijos perkėlimo į Kauną. O kaip tada žmonės reaguos? Tikrai ne visi yra laimingi.
Juoba kad žvejai, visos jų asociacijos yra priekrantėje. Socialiniai partneriai – žvejai – seniai reikalauja, kad Žuvininkystės tarnyba būtų perkelta į Klaipėdą. Tačiau reformos visada kelia daug aistrų, nėra jos malonios".
