„Jau metai, kaip dirba šis Seimas, ir galima matyti pirmas indikacijas, kaip sekasi mūsų naujai išrinktai valdžiai vykdyti savo įsipareigojimus“, - kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Pastaraisiais metais Lietuvos konkurencijos pažanga yra nukritusi šešiomis pozicijomis žemyn į 41 vietą.
„Tai nėra kritimas, kuris priklauso nuo to, kad pradėjome kenkti mūsų konkurencingumui. Problema ta, kad kitos valstybės stengiasi labiau, daugiau investuoja į konkurencingumo auginimą, valstybės verslo galimybes ir dėl to Lietuva stipriai atsilieka“, - kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Diskusijų daug, o rezultatai?
Jo teigimu, galima džiaugtis augančia ekonomika ir eksportu, bet neabejotinai sulauksime etapo, kai ekonomika pradės lėtėti.
„Kyla klausimas, ar esame pasiruošę tam ir padėję pamatus savo konkurencingumui?“ - klausė R.Dargis.
Valdžios priimtas Darbo kodeksas, R.Dargio teigimu, panašu kad netenkina nei profsąjungų, nei verslo atstovų.
„Valdžios idėjos dėl mokesčių reformos, panašu, taip pat lieka tik idėjos ir šiemet pokyčių nesulauksime“, - sakė jis.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas priminė premjero pažadus, kad mokesčiai Lietuvoje artimu metu nedidės: „Bet jau dabar yra priimta sprendimų, tarkim, dėl akcizų kurui didinimo ar žemės apmokestinimo“.
Kalbant apie biudžetą dažnai pabrėžiamas ir socialinės atskirties aspektas, bet mažai diskutuojama apie konkrečius būdus ją mažinti.
„Mums atrodo, kad mažinti socialinę atskirti galime tik gerindami Lietuvos verslo konkurencingumą. Jau penkerius metus augantys atlyginimai rodo pyrago dalinimąsi su darbuotojais“, - sakė R.Dargis.
Jam nerimą kelia ir kitas dalykas: „Mūsų kelių asociacijos kalba, kad mūsų pinigai, kuriuos visi sumokame kelių saugumui per akcizą, iš jų tik daugiau nei pusė papuola keliams – kita dalis išdalinama pagal politikų norus ir supratimą“.
Būtina apsispręsti
Regionai pastaruoju metu atsidūrė dėmesio centre, o jų tuštėjimas suvokiamas kaip didžiulė Lietuvos liga.
„Diskusijose dėl regionų ateities temos dažnai kalbama apie tai, kad yra gvildenama, kaip suteikti daugiau ekonominio savarankiškumo, bet jokiais įstatymais tai nėra įtvirtinta“, - kalbėjo R.Dargis.
Jo teigimu, raktas į regionų savarankiškumą – biudžeto sandaros įstatymas, bet jį reikia keisti jau dabar, nelaukiant, kol regionai dar labiau nuskurs.
Karštu klausimu šiemet tapo ir nacionalinė Lietuvos energetikos strategija.
„Kaip žinote, dar gyvename pagal 2012 metų strategiją, kur svarbiausias klausimas – atominės elektrinės statyba. Per šitiek laiko nepavyko priimti naujos strategijos, kuri atspindėtų naujus energetikos tikslus“, - pabrėžė pramonininkų atstovas.
Jam trūksta ir principingo požiūrio į švietimą ir švietimo sistemos tobulinimą: „Kol visi kalba apie ketvirtą pramonės revoliuciją, mūsų valdžia dar nesupranta, kad tai yra raktas į mūsų ateitį“.
R.Dargio teigimu, šiandien mokyklos atsilieka ne tik savo švietimo lygiu, bet ir ugdymo dalykais.
„Informacinis raštingumas yra bazinis dalykas, reikalingas valstybės konkurencingumui, o mes neturime nei programų, kaip tai ugdyti nuo pat pirmųjų metų, nei tam reikalingų specialistų“, - sakė R.Dargis.
Pelningas sektorius nerimauja
Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė transporto sektoriaus svarbą Lietuvoje – jis sukuria 11,7 proc. mūsų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), čia veikia per 7 tūkst. įmonių, kuriose įdarbinta beveik 111 tūkst. darbuotojų.
„Lietuva turi aukso gyslą. Transporto sektorius Lietuvoje, pagal indėlį į BVP, pirmauja visoje Europos Sąjungoje“, - sakė E.Mikėnas.
Nors kol kas konkurencingumą čia išlaikyti pavyksta, vežėjų atstovų teigimu, ateityje situacija gali būti kitokia: „Mes turime pakankamai iššūkių tiek Rytuose, tiek Vakaruose, tad bet kokie mokestiniai pakeitimai Lietuvoje mus labai gąsdina“.
Vežėjams nerimą kelia planai didinti akcizus dyzelinui. „Jau turime 2008 metų patirtį, kai buvo pakeltas akcizas kurui ir Lietuvos vežėjai, dirbantys Vakarų Europoje, tiesiog pradėjo piltis kurą Lenkijoje“, - sakė E.Mikėnas.
Jo teigimu, Estijoje pabranginus kurą šios šalies vežėjai degalu pilasi Lietuvoje, čia užsuka ir 153 tūkst. vežėjų iš kitų šalių, kuriems kuras Lenkijoje brangesnis. Jei degalai brangs Lietuvoje, visų šių vežėjų tiesiog neteksime, mano E.Mikėnas.
Per didelė našta
Transporto sektorius susiduria ir su kitomis problemomis. Viena jų – darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas.
„Lenkija įdarbino pusantro milijono darbuotojų iš trečiųjų šalių. Ji suprato, kad vykstant įvykiams Ukrainoje atsiranda unikali galimybė pritraukti taip trūkstamos darbo jėgos“, - sakė vežėjų atstovas.
Lietuvoje šioje srityje atsilieka – jei Lenkijoje vairuotoją iš Ukrainos galima įdarbinti per kelias savaites, Lietuvoje tai trunka iki poros mėnesių.
„Darbuotojų trūksta daugumoje sektorių. Lietuva neturės ateities, jeigu neturės darbuotojų ir nebus laisvas įdarbinimas iš trečiųjų šalių“, - įsitikinęs E.Mikėnas.
Našta vežėjams ir didelės draudimo kainos. Lenkijoje ir Estijoje vilkiką gali apdrausti už tūkstantį eurų, Latvijoje – 800 eurų, o Lietuvoje draudimo kainos pradedamos skaičiuoti nuo 2,5 tūkst. eurų.
„Dabartiniai įstatymai draudikams leidžia piktnaudžiauti. Nėra maksimalių dydžių, kuriuos galima taikyti įmokoms, apdraustieji net nežino ir neturi galimybių išsiaiškinti, kodėl jiems yra apskaičiuojama viena ar kita draudimo suma“, - teigė E.Mikėnas.
