Socialinės įmonės provincijoje: „Leiskime jiems dirbti ir užsidirbti”

Reformą siūloma kreipti taip, kad kuo daugiau neįgaliųjų galėtų dirbti ne žemos, o aukštos kvalifikacijos darbus. 

Pagal galiojančią tvarką socialinė įmonė gauna darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalinę kompensaciją už kiekvieną įdarbintą asmenį su negalia. Tokiu būdu valstybė darbdaviui atlygina nuostolius, patiriamus dėl žemesnio nei įprasta darbuotojų našumo. Kaip numato galiojantis reglamentas, darbuotojai darbdaviui pateikia iš medikų atsineštus dokumentus, kuriuose yra tiksliai apibrėžta, kokių užduočių konkretus asmuo atlikti negali. Šių nurodymų įmonėms privalu laikytis.

Kritikuojant nusistovėjusias socialinių įmonių praktikas, dažnai akcentuojami maži atlyginimai, kuriuos darbdaviai moka neįgaliesiems. Teigiama, jog tokiais atvejais iš darbuotojo kartais net nesitikima realios pridėtinės vertės. Tokiam darbdaviui esą svarbiau neįgalumą patvirtinantys dokumentai, padedantys išsaugoti privilegijas, susijusias su socialinės įmonės statusu.  

Kauno rajone įsikūrusios bendrovės „Elektros taupymo sprendimai” vadovas Tomas Pukas atkreipia dėmesį į skirtumus tarp gaminančių ir paslaugas teikiančių socialinių įmonių.

„Siūlau peržvelgti viešai prieinamą informaciją ir palyginti atlyginimų vidurkius skirtingo profilio socialinėse įmonėse”,- svarstė T. Pukas: „Jei daugumoje primityvias paslaugas teikiančių bendrovių atlyginimo vidurkis neperkopia trijų šimtų eurų, gaminančios įmonės dažniausiai moka didesnius nei šeši šimtai eurų atlyginimus”. 

Remiantis statistiniais duomenimis, apie 60 proc. socialinėse įmonėse dirbančių asmenų dirba paslaugomis, o ne gamyba užsiimančiose įmonėse. Pramoninius šviestuvus eksporto rinkoms gaminančioje bendrovėje „Elektros taupymo sprendimai”, kuri yra įsikūrusi kaimiškoje vietovėje, vidutinis atlyginimas už rugsėjo mėnesį buvo 676.74 eurų. 

Rengiamose socialinių įmonių įstatymo pataisose šiuo metu numatoma „nuleisti” subsidijuojamos atlyginimo dalies lubas. Priėmus tokias pataisas, valstybės kompensacijas socialinės įmonės gautų tik už tą atlyginimo dalį, kuri neviršija 1.5 MMA dydžio. Tai reiškia, jog mažus atlyginimus mokančių bendrovių pertvarka nepaliestų, o štai didesnius atlyginimus gaunantiems neįgaliesiems atlyginimus kelti taptų sunkiau. 

Anot šviestuvų gamyklos vadovo, ydinga įstatymų bazė ilgus metus skatino verslininkus steigti valymo ir kitas primityvias paslaugas teikiančias socialines įmones. Ir tik tada, kai kompensacijų našta valstybei ėmė darytis nemaloni, nuspręsta imtis reformos. Vienas iš pasiūlytų taupymo būdų – apkarpyti kompensacijas už daugiau uždirbančių neįgaliųjų atlyginimus. 

„Ydingą sistemą taisome ydingu būdu, ir neįgaliuosius norime galutinai užrakinti mažų atlyginimų kalėjime”,- teigė bendrovės vadovas, siūlydamas alternatyvų reformos kursą: „Valstybė turi remti ir orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, kuriuose neįgalieji įgautų aukštesnę kvalifikaciją ir būtų vertinami kaip specialistai, o ne naudojami kaip pigi darbo jėga”. 

Tokiu būdu socialinių įmonių įstatymas esą būtų sinchronizuotas su strateginiais valstybės prioritetais, skatinant inovacijas, gamybą ir eksporto augimą. „Gamybinėje veikloje neįgaliųjų našumas yra nenuginčijamai žemesnis, tačiau, esant deramai valstybės paramai ir proporcingai kompensacijų sistemai, neįgalieji galėtų kurti vertę ten, kur mūsų valstybei jos labiausiai reikia, tai yra gaminant ir eksportuojant aukštos vertės lietuvišką produkciją”,- teigė T. Pukas.

Jis taip pat pašiepė teiginius, esą socialinių įmonių modelis nepasiteisino, nes jose dirba tik maža dalis šalies neįgaliųjų: „Mes su mielu noru įdarbintume daugiau neįgaliųjų, apmokytume juos gamybinių amatų ir mokėtume jiems normalius atlyginimus, tačiau, valdžiai jau keleri metai iš eilės grasinant naikinti socialines įmones, naujų žmonių su negalia samdymas nežinomybės atmosferoje yra neįmanomas”. 

Diskutuojama ir dėl kitų reformoje siūlomų pakeitimų. Pagal vieną iš svarstomų siūlymų socialinės įmonės tris ketvirčius metinio pelno turėtų skirti priemonėms, nukreiptoms į asmenų su negalia integraciją. Tiesa, kol kas šis reformos punktas nėra tiksliau apibrėžtas, todėl lieka neaišku ar, pavyzdžiui, naujų darbo vietų neįgaliesiems kūrimas galėtų būti traktuojamas kaip kriterijus atitinkanti investicija.

Galima spėti, jog šiuo įstatymo pakeitimu siekiama pažaboti galimus piktnaudžiavimo atvejus, kuomet paslaugas teikiančių socialinių įmonių akcininkai išsidalina pelnus, susikrautus išnaudojant pigią ir, be to, valstybės dotuojamą darbo jėgą. Tačiau pramonės sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį į tai, jog toks įstatymo punktas būtų pražūtingas gamybinėms įmonėms, kurios didžiąją uždirbto pelno dalį paprastai nukreipia į naujus gamybinius pajėgumus ir paskolų bankams dengimą.  

„Kiekvienais metais svarbią mūsų bendrovės išlaidų eilutę sudaro investicijos į asmenų su negalia gerovę, pradedant darbo vietų pritaikymu ir profesiniais mokymais, baigiant sąlygomis darbuotojų fiziniam aktyvumui bei veikloms numatytiems neįgaliųjų integracijos planuose ”,- pasakojo T. Pukas: „Tačiau pelnas yra įmonės kraujas, kurį kasmet šimtu procentu grąžiname įmonei vystydami gamybinę bazę, nes tik taip mūsų gaminami šviestuvai gali išlikti paklausūs eksporto rinkose, o akcininkams dividendais mes iki šiol dar nesame išmokėję nei vieno cento”. 

Šių metų pavasarį reformos iniciatoriai Seime pristatė naują modelį, pagal kurį būtų atsisakyta dotacijų socialinėms įmonėms, dotacijas pakeičiant „neįgaliojo krepšeliu”. Krepšelis galėtų atitekti bet kuriam darbdaviui, priėmusiam į darbą asmenį su negalia ir sukūrusiam specialius poreikius atitinkančias darbo sąlygas. Šiai iniciatyvai pritarė ir įvairios neįgaliųjų organizacijos. 

„Iš principo tai yra gera idėja, kuri galėtų plačiau atverti rinkos duris neįgaliesiems, tačiau vieną ar kelis neįgaliuosius įdarbinę darbdaviai turi žinoti, jog jų laukia ne tik kaštai, susiję su mažesniu darbo našumu ir investicijomis į darbo vietų optimizavimą, bet ir nemenka biurokratinė našta, išplaukianti iš komplikuoto ir reiklaus teisinio reguliavimo”,- teigė T. Pukas. 

Jeigu įmonė įdarbins kelis neįgaliuosius, užgriuvusios biurokratinės sąnaudos gali pranokti finansinę naudą, ateinančią kartu su neįgaliųjų krepšeliais. Pavyzdžiui, šviestuvų gamyba užsiimanti bendrovė šiuo metu išlaiko atskirą etatą darbuotojui, ruošiančiam dokumentus ir teikiančiam juos valstybinėms institucijoms pagal galiojančią socialinių įmonių priežiūros tvarką. 

Seimui ruošiantis lemiamiems sprendimams dėl naujojo socialinių įmonių reglamentavimo, šių metų lapkričio 6 d. bendrovės „Elektros tapymo sprendimai” gamykloje apsilankė Seimo narys ir vienas iš socialinių įmonių įstatymo reformos šalininkų Kęstutis Bacvinka. 

Parlamentaras susitiko su Linksmakalnio kaime įsikūrusioje gamykloje dirbančiais neįgaliaisiais ir išklausė bendrovės vadovų komentarų reformos atžvilgiu. Po susitikimo parlamentarui buvo raštu perduoti konkretūs įmonės siūlymai dėl socialinių įmonių įstatymo korekcijų.

„Parlamentarui ir visai Lietuvai norėjome parodyti, jog socialinė įmonė nėra nusikalstama organizacija”,- ironizavo bendrovės vadovas: „Pritariame siekiui reformuoti socialinių įmonių įstatymą ir užtikrinti oresnę neįgaliųjų integraciją į darbo rinką, tačiau, matuodami visas įmones pagal vieną kurpalį, rizikuojame pakenkti dešimtims rimtų gamybinių įmonių, kuriose neįgalieji uždirba normalius atlyginimus ir svariai prisideda prie Lietuvos ekonomikos ir eksporto raumenų stiprinimo”. 

Bendrovė „Elektros taupymo sprendimai” nuo 2009 m. veikianti įmonė projektuoja ir gamina savo prekės ženklo (Ecolight) apšvietimo įrangą bei pagal klientų individualius poreikius sukurtus šviestuvus. 26 proc. apyvartos sudaro pardavimai Lietuvoje, o likusią dalį – eksportas. Pagrindinės bendrovės eksporto kryptys yra Vokietija, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Lenkija, Slovėnija ir Didžioji Britanija.