Tačiau iki jos vedė 25-erių metų kelias: nuo pirmosios parduotuvės Vilniuje iki įspūdingų projektų sostinėje ir kituose šalies didmiesčiuose. Miestų šventėmis virtę prekybos centrų atidarymai ir klientų pripažinimo sulaukusios technologinės naujovės – visa tai jau tapo istorijos dalimi.
„Maxima“ istorija net tik glaudžiai susipina, bet ir atspindi istorinę ir kultūrinę įvykių tėkmę Lietuvoje.
Lapkričio 17-oji – ypatinga
Lygiai prieš 25 metus ambicingų lietuvių verslininkų galvose gimusi verslo idėja išaugo ir tapo lietuviško verslo flagmane.
Šiuo metu „Maxima“ yra didžiausia darbdavė ne tik Lietuvoje – čia dirba per 15 tūkst. darbuotojų – bet ir Estijoje. Joje darbuojasi beveik 4 tūkst. žmonių.
Taip pat viena daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių – vien 2016 m. „Maxima LT“ šalies biudžetą papildė 166,78 mln. eurų mokesčių.
„Tai reikšmingas „Maximos“ įkūrėjų, jos darbuotojų, o labiausiai – mūsų klientų pasiekimas. Esame jiems dėkingi už pasitikėjimą ir stengiamės, kad „Maximos“ parduotuvėse jie visada rastų tai, ko reikia, už mažą kainą ir būtų kokybiškai aptarnauti“, – sakė „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė,.
Sėkmės simbolis – raganosis
Dabartinė „Maxima“ veiklą Lietuvoje pradėjo kitu pavadinimu.
1992-ųjų lapkričio 17 dieną, įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Urdžia“, paklojusi pamatus „Maxima“ tinklui.
Bendrovė buvo įkurta Vilniuje, Savanorių prospekte, o jos veiklos pobūdis buvo prekyba statybinėmis, ūkinėmis, maisto ir kitokiomis prekėmis, taip pat eksportas-importas, buitinių paslaugų gyventojams teikimas.
Bendrovės logotipe buvo pavaizduotas jos simbolis – stilizuotas raganosis.
Praėjus dvejiems metams Vilniuje jau veikė trys „Urdžios“ parduotuvės: Naugarduko, K.Sapiegos ir V.Grybo gatvėse, o įmonės steigėjai ir vadovai ėmė žvalgytis į kitus miestus. Netrukus filialai buvo įsteigti Šakiuose, Anykščiuose, Ukmergėje.
1995-aisiais parduotuvių tinklas pervadintas į „Vilniaus prekybą“. Jam metų pabaigoje priklausė jau 18 parduotuvių, dauguma jų – Vilniaus mieste.
Tuo metu „Vilniaus prekyba“ savo parduotuvėse įdiegė naujovę: prekės pradėtos tiekti paletėmis, specialiai suformuotais įvairių greitai negendančių maisto prekių rinkiniais.
Darbo našumą skatinantį ir laiką taupantį naują transportavimo būdą Lietuvos verslininkai nusižiūrėjo Šveicarijoje.
1997 m. lapkričio 21 d., penktadienį, kauniečiai rinkosi į neeilinį įvykį: V. Krėvės prospekte atidaryta naujo stiliaus parduotuvė „Taupa“, tapusi didžiausia maisto prekių parduotuve mieste. Joje buvo siūloma per 10 tūkst. pavadinimų maisto ir pramoninių prekių ypač mažomis kainomis.
Vėliau šiame prekybos centre įrengtas vaikams skirtas „Lego“ kambarys, pradėtos teikti to meto Lietuvoje nematytos paslaugos: malama kava, kepamos prancūziškos bandelės, tris kartus per dieną atvežami vaisiai ir daržovės, vietoje išpjaustoma mėsa.
Tad prieš 20 metų „Vilniaus prekyba“ jau valdė 28 parduotuves, kuriose dirbo per 1,5 tūkst. žmonių, produkciją tiekė tūkstantis tiekėjų, o bendrovės metinė apyvarta siekė 450 mln. litų.
Vienodi pavadinimai ir sparti plėtra
1998 m. rudenį bendrovė įvedė naujus tinklui priklausančių parduotuvių pavadinimus. „Minima“ pavadintos iki 500 kv. m ploto parduotuvės, kuriose buvo prekiaujama tik maisto produktais ir būtiniausiomis buities prekėmis.
„Media“ pavadinimas suteiktas parduotuvėms, kurių plotas siekė iki 2 tūkst. kv. m, o jų asortimentą papildė plataus vartojimo prekės. „Maximomis“ tapo prekybos centrai, kuriuose, be viso to, buvo galima įsigyti drabužių, avalynės.
Revoliucinę naujovę Lietuvoje, brūkšninių kodų skaitytuvus iš JAV, „Vilniaus prekyba“ pristatė 1999-ųjų pradžioje. Šie skaitytuvai leido išvengti nesusipratimų ir netikslumų, atsirandančių 13 skaitmenų kodą suvedant ranka. Taip pat tai leido išvengti eilių prie kasų, mat jie pagreitindavo prekių skenavimo procesą.
Taip pat šiais metais prasidėjo sparti prekybos tinklo plėtra, o iš viso per 1999–2000 metus į tinklo plėtrą buvo investuota apie 218 mln. litų.
Didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose vyko griausmingi parduotuvių atidarymai, kuriuose viešąją tvarką palaikyti padėdavo netgi policijos pareigūnai.
Stebėjosi net vokiečiai
1999-aisiais sostinėje, Mindaugo gatvėje, duris atvėręs didžiausias ir moderniausias tuo metu prekybos centras Lietuvoje.
Vietoj buvusios „Vilniaus baldų“ parduotuvės įkurdinta „Maxima“ užėmė 8 600 kv. m plotą, o du pastato aukštus jungė vokiškas „Schindler“ eskalatorius be laiptų, kuriuo pirkėjai galėjo judėti ir su prekių vežimėliais – tuo metu tai buvo naujovė.
Buvo kalbama, kad šis prekybos centras pranoko Vokietijos „Real“ prekybos sistemą, o šią „Maximą“ aplankę vokiečiai sakė, kad Vokietijoje taip atrodo tik labai prabangūs prekybos centrai.
Naujosios parduotuvės atidarymo dieną sostinėje vyko didžiulė eisena, kurioje žygiavo įvairiomis „prekėmis“ ir gyvūnais persirengę žmonės. Eitynių dalyviai skandavo „Maximos“ pavadinimą, praeiviams buvo dalijami balionai, o parduotuvėje vyko įvairios loterijos.
Įtvirtino savo prekės ženklus
2000-aisiais „Vilniaus prekybos“ valdomų parduotuvių skaičius pasiekė šimtą ir prekybos tinklas tapo mažmeninės prekybos lyderiu Lietuvoje.
Be to, bendrovės verslas peržengė Lietuvos ribas: atidarytos pirmosios parduotuvės Latvijoje ir Estijoje.
Taip pat 2000 m. pirkėjams pirmą kartą pasiūlyti tinklui priklausančio prekės ženklo gaminiai, pažymėti „Taupos“ etikete. Šie produktai pasižymėjo prieinama kaina ir aukšta kokybe, kuri buvo užtikrinama atliekant dvigubą kiekvieno gaminio kontrolę.
Vėliau nuosavų prekių ženklų krepšelį papildė „Optima linija“, „Saulės pienas“, „Maxima Favorit“, „Meistro kokybė“ ir kitų pavadinimų privatūs prekės ženklai.
Užbaigus biuro, parduotuvės ir sandėlio kompleksą, sostinėje, Savanorių prospekte atidarytas iki tol didžiausias prekybos centras Lietuvoje – „Maxima bazė“.
Šiame 35 tūkst. kv. m ploto pastate 12 tūkst. kv. m buvo skirta parduotuvei, 20 tūkst. kv. m – sandėliams, o likusiame plote įrengti biurai.
Kadangi nebuvo logistikos išlaidų, šiame prekybos centre prekės kainavo kur kas pigiau nei kitose prekybos vietose. Vien per pirmas tris dienas čia apsipirko apie 50 tūkst. žmonių.
Tačiau rekordininko titulą šis prekybos centras saugojo neilgai. Jau 2001-ųjų gruodį, užbaigus pirmąjį „Akropolio“ statybos etapą, sostinėje atidaryta antroji „Hyper Maxima“ parduotuvė, kurios plotas siekė 13 tūkst. kv. m.
Tiesa, pats „Akropolis“ duris atvėrė tik dar po daugiau nei 7 metų.
2002 m. žymi nacionalinės moksleivių skatinimo programos „Lietuvos Maximalistai“ pradžią. Tai viena seniausių socialinės atsakomybės programų šalyje.
Per visą šį laiką gabių vaikų talentams lavinti ir pasiekimams remti „Maxima“ skyrė jau daugiau nei 700 tūkst. eurų, o stipendijas yra gavę daugiau nei 5 tūkst. vaikų.
„Maximalistų“ stipendijos karjeros laipteliais yra padėję kopti Martynui Levickiui, Evelinai Sašenko, Giedriui Titeniui ir kitiems garsinantiems Lietuvos vardą jauniems žmonėms.
Programą, kurios tikslas – stipendijomis paskatinti gabiausius vaikus siekti užsibrėžtų tikslų ir puoselėti savo talentus, globoja Švietimo ir mokslo ministerija.
Naujas etapas: „Maxima LT“
2003-ieji. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais, Jugoslavija pervadinta į Serbiją ir Juodkalniją, o „Maxima“ pradėjo vieną pirmųjų lojalumo programų prekybos sektoriuje – nuolaidų programą „Maximum“ (vėliau ji tapo „Ačiū“).
Dar po metų šalyje pradėjo veikti tai pačiai įmonių grupei priklausantis statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių tinklas „Ermitažas“.
Keičiantis vartotojų poreikiams ir įpročiams, 2006-aisiais Vilniuje, Mindaugo g. įsikūrusioje „Maximoje“ nuspręsta išmėginti naujovę: ji pradėjo dirbti visą parą.
Naktimis prekybos centre dirbo kelios dešimtys darbuotojų, o pirkėjai galėjo rinktis iš daugiau nei 20 tūkst. prekių asortimento.
2007 metų sausio 10 dieną „VP Market“ pakeitė pavadinimą į UAB „Maxima LT“, kuri iki šiol valdo parduotuves „Maxima“ visoje šalyje.
Pirkėjams – vis daugiau naujovių
2008-aisiais prekybos tinklas savo klientams pasiūlė naujovę: nemokamą informacijos paslaugą telefonu „Maximos infolinija“.
Tokią paslaugą „Maxima“ įdiegė pirmoji iš visų prekybos tinklų. Po metų, 2009-ųjų vasarą, visu pajėgumu pradėjo veikti didžiausiu prekybos ir pramogų centru tapęs Vilniaus „Akropolis“.
Jame esančioje „Hyper Maximos“ parduotuvėje įsikūrė mėsos ir žuvies gaminių rūkyklos, o pirkėjams pasiūlytas naujas būdas atsiskaityti už pirkinius – savitarnos kasos.
Šis sprendimas pasiteisino ir šiuo metu vien Lietuvoje esančiose „Maximos“ parduotuvėse įrengta daugiau nei 300 savitarnos kasų.
2011 metų vasario mėnesį startavo dar viena naujovė: pradėjo veikti elektroninė parduotuvė „e-Maxima“ (dabar – „Barbora“), kurioje apsilankę klientai galėjo rinktis iš 16 tūkst. prekių pavadinimo asortimento. Tai prilygo vidutinio dydžio „Maxima“ tinklo parduotuvės pasiūlai.
„e-Maxima“ buvo pirmoji tokio tipo parduotuvė Lietuvoje. Ir dabar „Barbora“, bendradarbiaudama su „Maxima“, yra vienintelė maisto prekių apsipirkimo internetu paslaugą teikianti bendrovė Lietuvoje.
Tuo naujovės nesibaigė.
2016 metų pabaigoje „Maxima“ tinklo parduotuvėse buvo pradėti diegti bekontakčių kortelių skaitytuvai, o šįmet gegužę tokią galimybę jau turėjo visų parduotuvių kasos.
Bekontakčiai mokėjimai leidžia už pirkinius atsiskaityti greičiau ir patogiau: jei mokėjimo suma neviršija 10 eurų, užtenka priglausti kortelę ir pinigai nuskaičiuojami automatiškai, dažniausiai nereikalaujama įvesti PIN kodo.
2017 m. atnaujinta ir legendinė „Maximos“ parduotuvė sostinės Mindaugo gatvėje.
Tai pirmasis prekybos centras Lietuvoje, turintis mėsos brandinimo spintas ir šviežių suši barą, ir vienintelis Baltijos šalyse – panoraminę grilio krosnį.
Išskirtinis yra ir parduotuvės eksterjeras bei interjeras, kurį rekonstravo mokiniai architektės, kuri šį pastatą kažkada kūrė įmonei „Vilniaus baldai“.
