Net trys svarbios šalies bendrovės – „Achema“, „Orlen Lietuva“ ir „Telia Lietuva“ – stojo piestu prieš Seime svarstomas įstatymų pataisas, numatančias, kad joms bus užmautas ankštas Valstybės saugumo departamento (VSD) ir valstybės apynasris.
Lietuvos valstybė planuoja griežti pirmuoju smuiku ir kontroliuoti šių įmonių sandorius, darbuotojų priėmimą, apsaugą. Tad šios įmonės tai vertina kaip šiurkštų privataus verslo ir jo laisvės suvaržymą.
O toks kirtis lenkų kontroliuojamai „Orlen Lietuva“ greičiausiai smogtų triuškinamą smūgį ir dabartiniam Lietuvos bei Lenkijos santykių atšilimui.
Taikiklyje – privatus verslas
Tokias aistras kelia Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisos, šiuo metu besisukančios Seime ir jo Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetuose.
Šį įstatymą dar šių metų vasarą Seimui pateikė Ūkio ministerija, bet jį priimti pasiūlė speciali premjero Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudaryta darbo grupė.
Pastarajai vadovavo Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, o nariais buvo ne tik Vyriausybės kanceliarijos, bet ir VSD, Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, kitų valstybės institucijų atstovai.
Savo žodį rengiant projektą, suprantama, tarė ir Prezidentūra, Vidaus reikalų ministerija.
Pagrindinis skelbiamas projekto tikslas – prisitaikant prie esą padidėjusių grėsmių atnaujinti ir sustiprinti valstybei svarbių įmonių ir infrastruktūros įrenginių apsaugą nuo išorės – aišku, Rusijos – įtakos.
Šios įmonės ir infrastruktūra skirstoma į keturias grupes, kurios dar suskirstytos pagal valstybės dalį jose. Trečiojoje grupėje yra trys įmonės, kuriose valstybė neturi akcijų – „Achema“, „Orlen Lietuva“ ir „Telia Lietuva“.
Tuo metu „Orlen Lietuva“ priklausantis Būtingės naftos terminalas yra perkeltas į vadinamąjį ketvirtąjį įstatymo priedą ir yra vienintelis jame įvardytas privatus objektas.
Tad šias įmones ir terminalą, kaip ir pirmosiose grupėse esančias valstybės valdomas įmones, prižiūrėtų speciali komisija, VSD, Vidaus reikalų ministerija.
Įžvelgė šiurkščių suvaržymų
Didžiausią visų trijų įmonių pasipiktinimą ir politikų diskusijas Seime bei už jo ribų kelia ne tiktai pats tokios kontrolės principas, bet ir tai, kaip jis būtų taikomas.
Mat nuostatos, kad valstybė ir jos struktūros gali kontroliuoti šių įmonių sandorius, pernelyg abstrakčios ir plačios. Kitaip tariant, valstybė gali kontroliuoti ir net savo nuožiūra nutraukti ne tik didelį ir svarbų, bet ir bet kokį – net ir pieštukų pirkimo – sandorį.
Lygiai taip pat yra vertinamos ir nuostatos, kad valstybė turėtų kone lemiamą balsą kontroliuojant ir darbuotojų judėjimą bei vertinimą bendrovėse.
Objektų apsaugos kontrolė, pavyzdžiui, Būtingės terminalo, kurią turėtų vykdyti nebe tik pati „Orlen Lietuva“, bet ir Vidaus reikalų ministerija, lenkų bendrovės vertinama kaip šiurkštus kišimasis į bendrovės reikalus.
Lenkai piktinosi ir tuo, kad Būtingės terminalas įstatymu apskritai tarsi atskiriamas nuo bendrovės „Orlen Lietuva“.
Įspėjo Seimo narius
Savo kritiką visų bendrovių atstovai jau išsakė ne tik Seime, ministerijose organizuotuose pasitarimuose bei posėdžiuose šiais klausimais, bet ir raštu.
„Orlen Lietuva“ vadovas Ireneuszas Fąfara abiem Seimo komitetams neseniai nusiuntė laišką, kuriame nepritarė pataisoms.
Pasak bendrovės vadovo, dabartinis įstatymų reguliavimas, pagal kurį bendrovė patenka tarp nacionaliniam saugumui svarbių subjektų, yra pakankamas, o siūlymai yra pertekliniai.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad tokios reguliacinės priemonės pažeidžia pamatinę teisę į ekonominės veiklos laisvę, tad kaip privati kompanija ir koncerno, įtraukto į vertybinių popierių biržų sąrašus, dalis tam griežtai nepritariame.
Bendrovės nuomone, šie papildomi reguliavimai turėtų būti taikomi tiktai valstybiniams subjektams, privataus kapitalo įmonėms paliekant dabar galiojančius apribojimus“, – rašė Seimui I.Fąfara.
Panašius argumentus NSGK posėdyje dėstė ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovai. Bet komitetas į juos neatsižvelgė.
Tuo metu Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius išvedžiojo, jog bus siekiama „išgryninti“ privačių bendrovių kontrolės kriterijus.
Žinoma, ne visi politikai vieningai pritarė tokioms idėjoms. Prieštaraujančių yra net ir tarp opozicijoje esančių konservatorių, paprastai vieningai laiminančių bet kokius kovos prieš Rusiją planus.
Gresia konfliktas su Varšuva
Plieskiantis ginčams, o privačioms bendrovėms vis garsiau beldžiantis į valdžios institucijų duris, galvas krapštyti ėmė ir aukščiausi valstybės pareigūnai.
Antai pirmadienį „Orlen Lietuva“ atstovai lankėsi pas energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną – mat ūkio ministro kėdė vis dar tuščia. Ministras po šio susitikimo žadėjo ieškoti visas puses tenkinančių sprendimų.
Politikos užkulisiuose svarstoma, jog jeigu į privačių bendrovių kritiką nebus atsižvelgta, padariniai gali būti labai skaudūs – nuo bendrovių kreipimųsi į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas iki naujos Lietuvos ir Lenkijos politinių santykių griūties.
Itin ironiškai daugeliui šių pataisų kritikų atrodo tai, jog Vilniaus ir Varšuvos santykių „atšilimas“, kuriuo dabar taip džiaugiasi Lietuvos politikai, prasidėjo būtent nuo to, kad buvo išspręstas užsitęsęs Lietuvos valdžios ir „Orlen Lietuva“ konfliktas dėl „Mažeikių naftos“.
Abejonių per akis
Giedrė KaminskaitėSalters
„Telia“ Teisės ir korporatyvinių reikalų padalinio vadovė
„Šiuo metu svarstomos projekto pataisos, kurių variantai apima tiek darbuotojų patikras, tiek kriterijų sandoriams nustatymus, kelia nermą.
Neaišku, kaip bus užtikrinta, kad kiekvienas kreipimasis bus įvertintas per nustatytą laiką, ir ar tai yra tikslingos tiek valstybės tarnautojų, tiek verslo pastangos.
Manome, kad verslo ir valstybės bendradarbiavimas nacionalinio saugumo tikslais gali būti pasiektas tik taikant aukščiausius korporatyvinių reikalų valdymo standartus ir remiantis abipusiu pasitikėjimu, o ne pasitelkus perteklinį reguliavimą, kuris gali sumažinti Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms.“
