Pasak jo, čia reikalus sumaišė vis keitęsi kreditoriai, tačiau vilnietis sakė nė neįtaręs, kad jam nesutikus su kreditorių pasikeitimu, jo ir artimųjų asmens duomenys vis tiek bus perduoti tretiesiems asmenims.
Sutikimo nedavė
„Maždaug prieš aštuonerius metus su žmona paėmėme kreditą iš banko „Snoras“, kad apmokėtume sūnaus mokslus užsienyje, tai buvo apie 30 tūkst. svarų.
Tačiau jam bankrutavus, nuo 2016 metų, mūsų paskolą perėme „Baltijos kredito sprendimai“, o jų nurodymu viską administravo kredito valdymo paslaugų teikėja „Lindorff Lietuva“. Tada apie kredito administratoriaus pasikeitimą mums buvo pranešta raštu“, – pasakojo Martynas.
Įmonė „Lindorff Lietuva“ vyrui ir jo šeimai skolos mokėjimo grafikus pateikinėjo kas pusmetį ir nors po „Snoro“ bankroto tai vyrą labai neramino, jie toliau įmokas mokėjo naujajai administratorei – „Lindorff Lietuva“.
Tačiau viskas pasikeitė 2017 metų birželį, mat tada Martynas sulaukė naujienos: „Mūsų kredito administravimą „Lindorff“ ketina perduoti „Medicinos bankui“, – atsiminė jis ir sakė, kad tada „Lindorff Lietuva“ atstovas kreipėsi į Martyną raštu su prašymu pasirašyti sutikimą perleisti administravimą „Medicinos bankui“.
Visgi vyras jokio prašymo teigė nepasirašęs, nes su kreidtoriaus pasikeitimu sakė nesutikęs ir nesutinkąs iki šiol.
„Paskui dukart man skambino „Medicinos banko“ darbuotoja, minėjo kreidtoriaus pasikeitimus, tačiau į mano klausimus vis tiek neatsakė“, – sakė Martynas ir pridūrė esąs pasipiktinęs, nes, jo teigimu, „Lindorff Lietuva“ pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir vyro teises, nes negavo jo sutikimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, kurio prašė elektroniniame laiške.
Parašė skundą
„Jie man atsiuntė net tris pranešimus, kad mano kreditą nuo šiol administruos „Medicinos bankas“, dar gavau tekstinį pranešimą į mobilujį, kad nuo šiol „Medicinos bankas“ tapo mano kredito administratoriumi“, – sakė jis.
Martynas pasakojo kreipęsis ir į Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją ir parašęs skundą, tačiau atsakymo sakė dar negavęs.
„Noriu, kad neteisėtas asmens duomenų informacijos perdavimas būtų įvertintas ir įmonė būtų nubausta, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai“, – sakė jis ir aiškino, kad LR Civilianiame kodekse viskas aiškiai parašyta.
„Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Taip pat teigiama, kad skolininkas naujajam kreditoriui privalo vykdyti prievolę tik tada, kai jam pateikiama reikalavimų perleidimo sutartis“, – Civilinį kodeksą citavo Martynas.
Nedaugžodžiavo
Įmonės „Baltijos kredito sprendimai“ direktorius Gintautas Lukošius plačiau komentuoti situaciją atsisakė, mat ji yra susijusi su konfidencialia verslo informacija, todėl jis jos atskleisti negalįs.
„Norime paaiškinti, kad „Baltijos kredito sprendimai“ laikosi visų teisės aktuose, įskaitant Civilinį kodeksą ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, nustatytų reikalavimų vykdydama savo veiklą, įskaitant sandorių sudarymą, skolininkų ar klientų informavimą, duomenų, įskaitant asmens duomenis, perdavimą.
Išsamesnės informacijos pateikti negalime, nes „Baltijos kredito sprendimai“ yra privatus verslo subjektas ir tokia informacija yra susijusi su konfidencialia verslo informacija. Dėkojame už supratingumą“, – sakė įmonės direktorius.
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir „Lindorff Lietuva“ marketingo ir komunikacijos specialistė Baltijos šalims Akvilė Bakūnaitė.
„Lindorff Lietuva“ yra saistoma konfidencialumo įsipareigojimų. Apgailestaujame, tačiau kadangi Jūsų pateikti klausimai ir prašomi komentarai yra susiję su konfidencialia informacija, mes negalime į juos teikti atsakymų bei komentarų”, – situaciją komentavo ”Lidorff Lietuva” atstovė.
Viskas teisėtai?
„Medicinos banko“ atstovai, kuriems ir buvo perduotas Martyno ir jo šeimos kredito administravimas, buvo kalbesni ir kiek paaiškino situaciją.
„Kaip buvo skelbta viešai, 2017 m. rugsėjo mėn. „Medicinos bankas“ ir „Baltijos kredito sprendimai“ sėkmingai baigė 29,8 mln. eurų nominalios vertės paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sandorį, pagal kurį „Medicinos bankas“ įsigijo reikalavimo teises į buvusio banko „Snoras“ klientų – fizinių asmenų – būsto, studijų ir vartojimo paskolas“, – pagrindinę priežastį, kuri ir lėmė vyro ir jo šeimos kreditorių pasikeitimą įvardino „Medicinos banko“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Patalauskienė.
Jos teigimu, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus, „Medicinos bankas“ įvykdė pareigą informuoti šio paskolų portfelio klientus, kad pasikeitus kreditoriui, kredito sutarčių sąlygos nesikeičia, tačiau įmokos turės būti mokamos į kitas naujojo kreditoriaus nurodytas sąskaitas.
„Paskolos gavėjo sutikimas perleisti reikalavimo teises į buvusio banko „Snoras“ kliento paskolą, vadovaujanti galiojančiais teisės aktais, nėra būtinas.
„Medicinos bankas“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu teisėtai perėmė paskolos sutartis ir jų pagrindu toliau tvarko paskolos gavėjų asmens duomenis vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais“, – aiškino D.Patalauskienė.
Pažeidus įstatymą – baudos
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė sakė, kad pažeidus asmens duomenų įstatymą gresia administracinės baudos, kurios numatytos Administracinių nusižengimų kodekse.
„Baudos asmenims siekia 150–580 eurų, už pakartotinį pažeidimą 550–1200 eurų,
juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1150 eurų, už pakartotinai padarytus nusižengimus – 1100–3000 eurų“, – atskleidė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Daugiau informacijos Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikti negalėjo, esą šiuo metu reaguojant į Martyno pateiktą skundą vykdomas tyrimas.
