Aktorės Alicia Silverstone ir Daniella Alonso praėjusiais metais pasirodė nuogos reklamose, kurios sukurtos JAV įsikūrusios organizacijos PETA (angl. People for the Ethical Treatment of Animals – „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“) užsakymu. Reklamos devizas: „Aš geriau vaikščiosiu nuoga, nei vilkėsiu vilnonius drabužius“.
Po to, kai rugsėjo pabaigoje PETA prezidentė Ingrid Newkirk Londone britų dienraščiui „The Guardian“ papasakojo apie vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas žiaurus ūkininkų elgesys kerpant avis ir kurį pernai PETA nufilmavo Australijoje, Naujosios Zelandijos žiniasklaidoje buvo pradėta atitinkama kampanija.
„Jie teškia jas ant nugaros, jie daužo joms snukučius kumščiais, metalinėmis kirpimo mašinėlėmis. Jie jas užsiuva be nieko (čia: be skausmą malšinančių vaistų. – „nzherald.co.nz“ pastaba)“, – laikraščiui pasakojo I.Newkirk.
Pažiūrėjęs šį vaizdo įrašą amerikiečių aktorius Joaquinas Phoenixas, apsirėdęs veganišku kostiumu, nusifilmavo organizacijos PETA reklamoje, kurioje jis sako: „Aš nežinojau“.
Kirpti juk būtina
„Federated Farmers“ mėsos ir vilnos pluošto padalinio vadovas Milesas Andersonas paskelbė pranešimą spaudai, kuriame teigia esąs „suglumintas ir nusivylęs“ dėl šio išpuolio.
„Įsitikinimas, kad avių kirpimas yra žiaurus ar netinkamas elgesys, glumina daugelį kivių (čia: N.Zelandijos gyventojų. – Red.), jau nekalbant apie ūkininkus“, – sakė jis.
„Avims vilna užauga natūraliai, ir jei mes jų nekirptume, tai sukeltų daug gyvūnų gerovės problemų. Avys nuo parazitinių musių apsikrėstų parazitinėmis ligomis. Vasaros karštyje joms tektų nešioti papildomus penkis kilogramus vilnos ant savo kūno, – kalbėjo M.Andersonas. – Avių kirpimas yra tarsi plaukų apsikirpimas, viskas labai paprasta“.
Kiek galvų, tiek nuomonių
Jau metai, kaip organizacijos „SAFE“ (Zelandijos gyvūnų teisių gynimo organizacija – „Save Animals From Exploitation“. – Red.) kvietimu Didžiosios Britanijos gyvūnų gerovės profesorius dr. Andrew Knightas yra komandiruotėje Naujojoje Zelandijoje. Jis sakė, kad šiuo metu pats mato, kaip Kvinstaune kerpamos avys ir kaip nukirptos jos išgenamos į šaltį.
„Su jomis elgiamasi žiauriai. Kerpant jos verčiamos ant šono. Tai joms sukelia stresą, – sakė jis. – Vilna nukerpama gana greitai – paprastai ir meistriškai. Tačiau juk galimi įdrėskimai odoje, bet jos išleidžiamos lauk, kur grįžta į bandą.
Jos nerodo jokių akivaizdžių ženklų, bet patiria šoką nuo šalčio ir stresą. Tai nėra malonu. Šie gyvūnai yra tokie stoiški, jie ramiai viską kenčia“.
Pasak A.Knighto, avys ilgainiui įprato nerodyti kančios požymių. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad streso hormonai, tokie kaip kortizonas, kerpant avis gaminasi labai sparčiai.
„Aš pats nevilkiu vilnonių drabužių, – sakė jis. – Esu alpinistas. Man patinka lengvi gaminiai, kurie ir sušlapusį sušildo. Būtent sintetika atlieka šią funkciją“.
Profesoriaus kritiška nuomonė ir apie šunis, kurie gano avis joms „grasindami“. Jį neramina ir avlių ėriavimasis šaltais žiemos mėnesiais.
Kankina gyvulius?
Dr. A.Knightas pats yra kilęs iš Australijos. Jis sakė, kad didžiausią susirūpinimą jam kelia avių kirpimo technologija, vadinama mulesingu (angl.„mulesing“, pagal Johno WH Muleso pavardę. – Red.).
Ši praktika yra įprasta Australijoje: iš avies kūno užpakalinės dalies išpjaustomos odos juostelės, kad nesirinktų išmatos ir nepritrauktų parazitinių musių.
Antras didžiausias daktaro rūpestis – tai ėriukų uodegų patrumpinimas, kai jos nukertamos be skausmą malšinančių vaistų.
„Kai kurie geriausi ūkininkai naudoja vaistus nuo skausmo. Bet juk juos turėtų naudoti visi ūkininkai“, – sakė A.Knightas.
Pasak M.Andersono, Naujojoje Zelandijoje mulesingas yra neteisėta veikla. Tačiau jis mano, kad nėra reikalo naudoti skausmą malšinančių vaistų trumpinant ėriukų uodegas.
„Dažniausia yra naudojami žiedai, ir uodega pasidaro nejautri“, – sakė jis.
Anot M.Andersono, ėriukai gimsta rugpjūtį ir rugsėjį. Avys paprastai „pradeda ciklą“ kovo mėnesį, tad tereikia išlaukti penkis mėnesius.
"O dėl avių kirpimo – kirpėjai rudenį naudoja platesnes šukas, paliekančias daugiau vilnos, nei tada, kai avys kerpamos prieš vasarą.
Ūkininkai gi nesiruošia kirpti gyvulių taip, kad paleistų juos numirti. Juk avys – tai mūsų pragyvenimo šaltinis“, – sakė jis.
Pasak M.Andersono, dažniausiai kerpama avių mišrūnių vilna, kurių šiuo metu Naujojoje Zelandijoje yra 26 milijonai iš 27 milijonų. Ji nėra vertinga. Ūkininkai kerpa gyvulius dėl jų sveikatos, o už vilną gaunamos pajamos šiuo metu nepadengia net kirpimo išlaidų.
Ūkininkai kaip ir anksčiau gauna daugiausia pajamų iš avienos bei išdirbtų kailių.
Apskritai už vilną susitraukusios pajamos yra ta priežastis, dėl kurios Naujojoje Zelandijoje smarkiai sumažėjo avių skaičius: prieš kelis dešimtmečius šioje šalyje buvo daugiau nei 60 milijonų avių.
Parengė Leonas Grybauskas
