Atlikus tyrimą, kuriame Europos šalys buvo vertinamos prieš pat ir per didžiąją recesiją, išsiaiškinta, kad nedarbo rodiklio padidėjimas vienu procentiniu punktu yra susijęs su bendro mirtingumo rodiklio sumažėjimu puse procento. Kiti įvairiais laikotarpiais atlikti Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų tyrimai taip pat patvirtina panašią nedarbo ir mirtingumo rodiklių sąsają.
Bet juk tai prieštarauja sveikam protui, rašo autorius, primindamas visuotinai nusistovėjusias tiesas: ekonomikos augimas – pagrindinis veiksnys, atveriantis kelią siekti aukštesnių gyvenimo standartų, o kuo ekonomika produktyvesnė, tuo daugiau galimybių gyventi sveikiau ir užsitikrinti visokeriopą gerovę.
Auganti ekonomika turi ir šalutinį poveikį
Sparčiai auganti ekonomika ne tik generuoja didesnes pajamas. Pavyzdžiui, pramonės ekonomika didina užterštumą – kuo daugiau pagaminama prekių, tuo labiau teršiamas oras, o oro tarša – pagrindinis mirtingumo didėjimo efektą, susijusį su ekonominės gerovės augimu, sukeliantis veiksnys. Analizuodami ekonomikos augimo ir mirtingumo ryšį, Harvardo universiteto tyrėjai Davidas Cutleris ir Wei Huangas kartu su kolege Adriana Lleras-Muney iš Kalifornijos universiteto Los Andžele nustatė, kad du trečdalius šio efekto nulemia vien tik oro tarša.
Kalbant apie žemės ūkio ekonomiką – viskas kitaip. Minėtas tyrimas, kuris skelbiamas kaip JAV Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro darbinis dokumentas, atskleidžia, kad šios rūšies ekonomikai augant, mirtingumo rodiklis mažėja. Iki 1945-ųjų, kai žemės ūkio reikšmė Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikoje buvo kur kas didesnė negu dabar, augimas taip pat nebuvo siejamas su mirtingumo rodiklio didėjimu.
Kitas tyrimas, paskelbtas žurnale „Health Economics“, patvirtina užterštumo hipotezę. Analizuodami didžiąją recesiją Europoje, Drekselio universiteto tyrėjas Jose Tapia Granados kartu su Mičigano universiteto specialistu Edwardu Ionidesu nustatė, kad nedarbo rodiklio padidėjimas vienu procentiniu punktu yra susijęs su mirtingumo dėl kvėpavimo takų ligų rodiklio sumažėjimu vienu procentu, taip pat su mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurios, kaip žinoma, yra siejamos su oro užterštumu, rodiklio sumažėjimu. Tose šalyse, kurias recesija paveikė smarkiau, t. y. Baltijos šalyse, Ispanijoje, Graikijoje ir Slovėnijoje, 2007–2010 m. mirtingumo dėl kvėpavimo takų ligų rodiklis nukrito net 16 procentų. Pažymėtina, kad per ketverius metus iki recesijos šis rodiklis mažėjo tik 3,2 procento.
Recesija – šansas pataisyti sveikatą?
Augant ekonomikai, mirtingumo rodiklis didėja ir dėl kitų priežasčių. Grėsmės, susijusios su darbo pobūdžiu, taip pat darbe patiriamas stresas sveikatai gali pakenkti tiesiogiai. Kai kurių tyrimų duomenimis, augant ekonomikai, išauga ir alkoholio bei tabako suvartojimo rodikliai. Suprantama, su mirtingumo rodiklio didėjimu sietinas tiek vienas, tiek kitas. Paminėtina ir tai, kad mirtingumo rodiklio padidėjimą iš dalies lemia ir mirčių automobilių avarijose skaičius, o dirbantys žmonės paprastai vairuoja daugiau.
Per recesiją darbo netekę žmonės galimai turi daugiau laiko pamiegoti ir pasimankštinti, taip pat tikėtina, kad jie ir maitinasi geriau, toliau rašoma straipsnyje. Vieno tyrimo duomenimis, nedarbo rodiklio padidėjimas sietinas su mažesniais nutukimo rodikliais, aktyvesne fizine veikla ir geresne mityba. Kita vertus, ekonomikai ritantis žemyn, padaugėja savižudybių.
Remiantis kai kuriais neseniai atliktais tyrimais, ekonomikos šuoliai į viršų palaipsniui darosi mažiau pražūtingi, o štai ekonomikos nesėkmės – labiau. Gali būti, kad šiuolaikinėje ekonomikoje tai lemia vis mažiau tarši gamyba arba nuolat auganti medicinos priežiūros, kuri būtina oro taršai jautriems žmonėms, kokybė. Svarbu, ko gero, ir tai, kad keliai ir automobiliai šiais laikais gerokai saugesni, be to, mažėja ir tų, kurie mėgsta vairuoti veikiami alkoholio ar kitų medžiagų, rašo A. Fraktas.
„Gali būti ir taip, kad dėl opioidų ir kitų narkotikų vartojimo recesijų laikotarpiai pasidarė labiau pavojingi sveikatai, negu buvo anksčiau“, – sako D. Cutleris.
Vieni džiaugiasi ekonomikos pasiekimais, kiti – nebeišgyvena
Kitų analizių duomenimis, mažesni ekonomikos šuoliai mirtingumo rodiklį didina, o didesni – mažina. Antai spartaus Japonijos ekonomikos augimo laikotarpiais – septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais – gyvenimo trukmė šioje šalyje ilgėjo. O štai stiprūs ir ilgai trunkantys nuosmukiai, pavyzdžiui, Didžioji depresija, siejami su gyvenimo trukmės sutrumpėjimu, nepaisant, kad, kaip rodo tyrimai, mažesnės reikšmės nuosmukiai gyvenimą ilgina.
Turtingesnės šalys yra ir sveikesnės – tai būdinga visoms kartoms. Tai, kokios sąlygos vaisiui augti gimdoje, ateityje gali turėti tiek sveikatos, tiek ekonominių padarinių. Mokyklinio amžiaus asmenys – vaikai ir paaugliai – yra ypač jautrūs ekonominei aplinkai. O tie, kurie mokslus baigia per recesiją, gali kad ir dešimtmetį nesitikėti padoresnio atlyginimo. Taigi žmonės, bręstantys klestint ekonomikai, paprastai turi daugiau galimybių naudotis tokiais ištekliais ir išsiugdyti tokius įgūdžius, kurie ateityje leis užsitikrinti geresnę sveikatą. Suprantama, kad turėdami šias galimybes žmonės gali gyventi ilgiau.
Apibendrindamas A. Fraktas pažymi, kad abejonių dėl to, jog ilgalaikis ekonomikos augimas nulemia geresnę žmogaus sveikatą, praktiškai nekyla. Vis dėlto ne visi ekonomikos laimėjimais pasinaudoja vienodai. Klestinti ekonomika vienur gali reikšti sutrumpėjusį gyvenimą kitur.
