Kai su katalikiškais simboliais pažaisti pabandė vienos skandalingosios užeigos savininkai, irgi gavo piniginę baudą ir dabar mina teismų slenksčius. Kai nuo bažnyčių kryžius nupjovė didelis prekybos tinklas, mažiukus žaidėjus baudusios valstybinės institucijos nepastebėjo ir baudos, žinoma, neskyrė. Nors prekybos tinklas dėl nurėžtų kryžių nuotraukose atgarsio sulaukė, socialiniai tinklai ir žiniasklaida dėl nepagarbos ūžte ūžė.
Kodėl vieniems galima su religiniais simboliais žaisti, o kitiems ne, ir kuo čia dėta bažnyčia?
Visuomenę nuolat provokuojančios ir provokacijomis ne tik Lietuvoje pagarsėję vienos skandalingosios užeigos savininkams jų vietą nutarė parodyti Lietuvos institucijos. Užeigos kiemelyje vis dar tebekabo menininko šiuolaikiškai interpretuota Šventoji Mergelė Marija.
Už socialiniame tinkle išplatintą nuotrauką prie Marijos verslininkams skirta 1500 eurų bauda. Skiriant baudą įvertinti ir kiti verslininkų bandymai provokuoti, o tokių būta ne vienas.
Dėl užkandinių kiemelyje kabančio paveikslo pasiskundė tikintieji. Jie kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė iškelti verslininkams baudžiamąją bylą. Tačiau iš ten skundas buvo persiųstas Vartotojų teisių gynimo tarnybai.
„Reklamos įstatymas aiškiai nustato, kad draudžiama reklamoje naudoti ir niekinti simbolius. Ir vienu, ir kitu atveju, nepadorius jausmus iššaukiantis simbolių naudojimas gali įžeisti tam tikros visuomenės dalies jausmus ir sukelti nepasitenkinimą. Komisija priėmė sprendimą taikyti ekonominio poveikio priemones“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7”aiškino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Marekas Mačiulskis.
Ir religijos vartotojai buvo apginti. Tačiau užkandinės savininkas sako savo teises irgi ginsiąs, jeigu reikės, nueis ir iki Europos Žmogaus Teisių Teismo.
„Yra radikalių pavyzdžių, kur Europos Teismas pripažino, kad reklamos tikslas – įžeisti bendruomenės narius. Bet tai, kas skatina diskusiją, Europos Sąjungos akimis atrodo daug svarbiau, negu įžeisti visuomenės grupės jausmai“, – pasakojo verslininkas Dominykas Čečkauskas.
Dėl religinių simbolių naudojimo pinigine bauda buvo nubaustas ir dizaineris R.Kalinkinas. Per kelerius metus jis perėjo visas teismų instancijas Lietuvoje, bet jas pralaimėjo, Galiausiai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir gavo atsakymą, kad jo skundas priimtas, o tai jau geras ženklas.
Į teismų karuselę dizaineris pateko po to, kai savo kolekcijos džinsais apvilko Jėzų Kristų primenantį jaunuolį.
„Mūsų istorija juokinga. Manęs vartotojų teisių posėdžių metu klausė, ar aš pats esu savo reklamų paveiksluose. Tai mane juokina, nes aš sakau – jeigu aš ten ir jūs taip manot, tai prieš jus stovi Jėzus. Visi pyksta, sako, nemandravok, negudrauk. Ilgaplaukis vaikinas ir užrašas, Jėzau, kokios tavo kelnės, iš karto yra milžiniškas įžeidimas mūsų religinei bendruomenei. Ten yra modelis, samdytas žmogus. Ne paslaptis, kad jis yra panašus į stereotipinį paveikslą. Juokinga istorija, nes teoriškai, jeigu gyvas žmogus prisigertų vidury dienos, jis būtų įžeidimas Jėzui, nes žmonės jį galėtų tapatinti su Jėzumi“, – pasakojo R.Kalinkinas.
Juokinga ar nejuokinga, bet baudą sumokėti teko. Betgi buvo galimybė gauti atleidimą, reikėjo tik nuodėmę pripažinti.
„Manęs teisme paklausė, o jūs gailitės? Aš ką, žmogų nužudžiau? Mes padarėme reklamą kaip ją reglamentuoja įstatymas. Ta pasaka, kad Lietuvoje oficialios religijos, jeigu kas nežino, nėra, mes nesame krikščionys pagal Konstituciją, tiesiogiai kertasi su tų ženklų komercija. Niekas nedraudžia pardavinėti gintarinių paveikslų, kryžiukų su Jėzumi. Aš nesmerkiu tų, kurie prekiauja, aš tik sakau, kad aplink yra daug masės, kuri nėra kvestionuojama, nes ji naudinga bažnyčiai. Bažnyčia per kryžiuką ir Jėzaus atvaizdą reklamuoja savo paslaugas, kurios yra labai aiškios. Mums tą uždraudė daryti ir aš nesutinku, manau, tai nesąžininga ir mes einame toliau“, – teigė dizaineris.
Priklausomai nuo to, ar bylos nagrinėjimo metu gailiesi ar ne, didėja arba mažėja bauda. Teismuose advokatų pamokyti nuolat atgailauja įvairaus plauko nusikaltėliai ir teismas bausmę jiems sumažina. Tačiau dizaineris atgailauti nesutiko.
„Kaip galima susitaikyti su tuo, su kuo nesutinki? Čia yra savo paties principų presavimas ir savo paties iškeltų tikslų nurašymas. Mes labai galimės, kad nedarėme tiesioginės transliacijos – labai sunku patikėti, ko tavęs klausia. Mes gavome raštą, kur parašyta, kad 100 tikinčių parašė skundą ir reikėjo surinkti 101 netikinčių skundą, kad jų tai nežeidžia. Gaunasi absurdiška padėtis“, – sakė R.Kalinkinas.
Tačiau valstybinė institucija griežta – nėra reikalo kišti nagų prie švento reikalo.
„Reklama turėtų kalbėti apie produkto kainos ir kokybės privalumus, kad tai žmogui būtų naudinga. Paskutiniu atveju, reklamuojant komercines prekes, siūlant vartotojui kažką įsigyti, yra nukreipiama į kažkokias aliuzijas apie žmogaus teises, žodžio laisvę, sukeliama diskusija, supriešinamos visuomenės grupės. Komercinės paslaugos, kokybė ir kaina lieka kitame plane“, – aiškino vartotojų teisių atstovas M.Mačiulskis.
Bet kaip sakoma, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Religijos tyrinėtojai čia mato ne kovą dėl šventų simbolių, o kovą dėl įtakos.
„Visus šituos atvejus dėčiau į religijos kritikos tendencijas ir tada klausčiau, kodėl. Kodėl visuomenėje auga religijos kritika? Todėl, kad auga Katalikų bažnyčios vaidmuo valstybės ir visuomenės gyvenime. Tada valstybėje formuojasi grupės, kurios yra prieštaraujančios, besipriešinančios tai augančiai įtakai“, – teigė religijotyrininkė Milda Ališauskienė.
Ir tos įtakos akivaizdžiausias pavyzdys – baudžiant menininką ir verslininkus vieninteliu ekspertu pasitelkta bažnyčia. Kaip bažnyčia patarė, taip valdininkai ir nusprendė.
„Vartotojų teisių apsaugos tarnyba įtraukė tik vieną išorės šalį, kas abejotina. Krikščioniškų simbolių naudojamas liečia ne tik Romos katalikų bažnyčią, bet visas krikščioniškas konfesijas. Bet kokiu atveju, tai suinteresuoti subjektai, kurie reikalauja, kad būtų rodoma ypatinga pagarba jų religiniams įsitikinimams. Kodėl buvo kreipiamasi į religines organizacijas, religines institucijas, o ne neutralias, atsakymo neturiu“, – sakė žmogaus teisių ekspertas Karolis Liutkevičius.
Religijotyrininkė sako, kad bažnyčioms tuštėjant kunigija ieško kitų būdų kaip įtvirtinti blėstantį autoritetą, o tai daryti jiems padeda politikai.
„Mes matome, o ir mokslininkai apie tai kaba, kad religija yra pasitelkiama politikų. Kita vertus, mes matome, kad religija, reaguodama į silpstančias pozicijas individualiame vaidmenyje, panaudoja kitus instrumentus. Kuriamos pilietinės organizacijos tam, kad atstovautų Katalikų bažnyčios vertybes. Iš vienos pusės politikai naudojasi, iš kitos pusės ir bažnyčia naudojasi politikais“, – teigė religijotyrininkė M.Ališauskienė.
Tik štai viena nedidelė detalė. Visuomenėje kilo nepasitenkinimo banga dėl prekybos centro naudotų nuotraukų, kurioje nuo bažnyčių buvo nutrinti kryžiai. Valstybinė institucijos šio triuko nepastebėjo, bažnyčia irgi. Prekybos centras pasiteisino padarę tai netyčia, tik taip jau nebe pirmoje šalyje.
Ekspertais valstybės institucijos pasitelktos Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kunigas Kęstutis Smilgevičius per sekretorę perdavė, kad bažnyčia situacijos nekomentuos.
Įstatymai nedraudžia naudoti religinių simbolių reklamose, tačiau neleidžia iš jų tyčiotis. Galima ar negalima Jėzų apvilkti džinsais, pasakys Europos Žmogaus Teisių Teismas.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
