Stebėtina ir Seimo vienybė. Įstatymo pakeitimus palaikė ne tik juos stūmę valdantieji, bet ir opozicija. Tačiau yla iš maišo netruko išlįsti. Pasirodo, po ta pačia skraiste paslėptos ir krematoriumų, ir katilinių statybos. Nenustebkite, jeigu krematoriumo dūmelis ims rūkti po jūsų langais, sustabdyti jo statybas beveik nebeliko šansų.
Valstiečiai žadėjo geresnį rytojų visiems, bet sotesnis rytojus dėl naujų įstatymo pakeitimų netrukus išauš tik saujelei pasiturinčių ūkininkų ir dar vienam kitam verslininkui, dėl verslo interesų susikirtusiam su bendruomenėmis.
Lapkričio 1-ąją įsigalios poveikio aplinkai vertinimo pakeitimai, o tai reiškia, kad kiaulides, kitokių gyvulių ir gyvūnų fermas bus galima statyti be iki šiol buvusių apribojimų. Kartelė gerokai nuleista ir paukštynams. Bet valstiečių partijos vadas Ramūnas Karbauskis sako palankios ūkininkams dirvos nearęs, už įstatymą nebalsavęs.
„Negaliu komentuoti, nesidomiu žemės ūkiu, būtų konfliktas. Aš nedalyvauju tokiuose balsavimuose“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” nuo klausimo apie pagerintas sąlygas ūkininkams išsisuko R.Karbauskis.
Tačiau balsavimo Seime išklotinė rodo ką kita. R.Karbauskis, priešingai nei sakė, balsavo už sotesnį rytojų pasiturintiems ūkininkams. Įstatymas priimtas ir netrukus įsigalios. Tiesa, spragas bandyta taisyti, tačiau beviltiškai.
„Jeigu ferma su kiaulėmis būdavo statoma šalia žmonių ir kiaulių būdavo 700, žmonės jau galėdavo reikalauti poveikio aplinkai vertinimo. Dabar tas skaičius padidintas iki 1500. Poveikio aplinkai vertinimas daromas tam, kad būtų ištirtas poveikis aplinkai užterštumo prasme, kiek gali pakenkti sveikatai. Formaliai nieko tokio, jei kiaulių bus tiek ar tiek, bet gyvenimo kokybė nesusideda vien iš teršalų. Įsivaizduokite, dvigubai padidinome mėšlo kvapą šalia gyvenančių žmonių. Jeigu buvo galima uostyti 700 kiaulių mėšlą, dabar padidinom iki 1500”, – sakė Seimo narys Povilas Urbšys.
Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas tame nemato nieko bloga.
„Paimkime tą nelemtą sovietmetį, kiek buvo fermų. Jos nebuvo didžiuliai kompleksai, tai buvo nedidelės fermos, stovėdavo iki 300 gyvulių, kiaulynuose – iki 5000 kiaulių. Ar kažkokia katastrofa buvo? Nei gyventojų atžvilgiu niekas nenumirė, nei nuo kvapo. O šioje vietoje katastrofa prasideda – visuomenė turi būti pakantesnė. Jeigu atėjai į kaimą, čia kaimo aplinka, tu prie jos turi prisitaikyti, o ne kaimas. Į kur atėjai, ten ir prisitaikyk“, – aiškino Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.
Ir nuo šiol visuomenė turės prisitaikyti, jeigu gyvenvietės viduryje iškils ferma, kurioje bus auginama pusantro tūkstančio kiaulių, arba 20 tūkstančių vištų. Nei dėl kvapo, nei dėl srutų gyventojai neturės teisės reikšti pretenzijų.
„Įdomiausia, aišku, patys priedai, kuriuose pasikeitė gyvulių standartai. Nebereikia atrankos nuo 25 tūkst. kiaulių. Esame turėję daug bylų ir su kiaulėmis ir su paršeliais. Nuo 3000 kiaulių yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Šiuo atveju atranka nereikalinga iki 25 tūkst. paršelių. 25 tūkst. paršelių atitinka maždaug 5000 kiaulių išmatų kiekį, o tai yra grandiozinė problema. Yra standartas, nustatytas kiaulėms ir paršeliams. Paršelis nuo 7 iki 30 kilogramų yra prilygintas šinšilui, tai yra peliokui”, – aiškino advokatas Saulius Dambrauskas.
Advokatas jau yra gynęs ne vieną bendruomenę nuo kiaulių augintojų, tačiau nauji pakeitimai bendruomenėms rankas suriš. Visuomenei savo nuomonę pareikšti palikta 10 dienų, per tą laiką ji turės susirasti advokatą, išanalizuoti situaciją ir paduoti ieškinį. Advokatas sako, kad tai sunkiai įmanoma.
„Jei kažkur reikalingi dideli kompleksai, reikia juos pateisinti. Manoma, kad visuomenė visada yra kenkėjas, į ją žiūrima taip, lyg ji trukdo, bando prieštarauti. Nebandoma suderinti interesų. Yra visuomenė interesas ir yra verslo interesas. Poveikio aplinkai vertinime nustatomi kriterijai, standartai, ko būtina imtis, kad poveikis būtų minimalus. Tai nereiškia, kad ūkinė veikla būtų negalima, tačiau tai nustatoma ir išsprendžiama – gal reikalingi technologiniai, apsauginiai įdiegimai, kad būtų sumažintas poveikį aplinkai. Tačiau šiuo atveju bandoma išvengti tyrimų, einama tiesmuka linkme. Būtina pirmiausia pradėti ūkinę veiklą, o paskui tegu žmonės bylinėjasi metų metais“, – teigė S.Dambrauskas.
Seimas sako, kad jeigu ne jo išmintis riboti gyventojų teises, mūsų valstybė prieitų liepto galą.
„Veto teisės buvimas ir Lietuvos didžiąją kunigaikštystę sugriovė. Jeigu prisimenat, buvo veto teisės – jeigu susirinko, vienas pasakė ne ir nebūna. Kaip taisyklė, ir pas mus yra vienas veto, kažkuriam kažkas nepatinka ir tada blokuojama. Tenka apgailestauti, tas visuomenės pasakymas, kad ne, taip negali būti, kai kuriais atvejais yra susijęs finansiškai, kitaip sakant, tai yra lengva reketo forma. Susimokėsi leidimą – gausi, nesusimokėsi – nesusitarsi“, – sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A.Stančikas.
Visgi ne visiems valstiečių frakcijos nariams patinka naujieji pakeitimai.
„Keistai žiūrisi – pavadinime valstiečiai ir žalieji, bet valstietiška prigimtis paėmė viršų žalumo sąskaita. Tikrai kildavo nemažai žmonių susirūpinimo, jeigu būdavo sugalvojama statyti fermą. Tada žmonės galėjo kreiptis, kad būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kai kenkia aplinkai ar sveikatai. Tiems, kurie atstovauja aplinkai, svarbu ekologija, jie turėtų būti žmonių pusėje. Kiti sako, čia yra verslas, tokiu būdu trukdo investicijas. Ūkinis suinteresuotumas vystyti verslą šiuo atveju paėmė viršų ir tie skaičiai buvo drastiškai padidinti“, – teigė P.Urbšys.
Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto Seime atstovai siūlo džiaugtis priimtu įstatymo variantu, nes įstatymo projekte buvo kur kas labiau šiurpą keliantys skaičiai.
„Kaimo reikalų komiteto siūlymu buvo daug didesni skaičiai – bent 4 kartus didesni, nei anksčiau galiojusiame projekte. Vienas iš jų – dėl paukščių, dėl kurio nedaromas poveikio aplinkai vertinimas. Mes pasiūlėme 20 tūkst. ir toks buvo kompromisinis sprendimas. Tos pačios fermos ūkininkai poveikio aplinkai vertinimo procese gali pareikšti savo nuomonę ir atrasti tinkamiausius sprendimus, kaip galima būtų išvengti žalos aplinkai, atitinkamų kvapų. Iš esmės dabar jie neprivalės daryti vertinimo“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.
Stebėtina ir Seimo vienybė. Dėl įstatymo pakeitimo vieningai balsavo ir valdantieji, ir opozicija. Bet ir valdantieji, ir opozicija sako, kad stengiasi dėl Lietuvos žemdirbių.
„Nereikia bijoti. Jeigu mes bijosime, kad nebus gamybos, nebus fermų, tai kaimuose nebus žmonių, regioninės politikos, kaimai bus tušti. Tada mes sakome, kodėl mažos pensijos, atlyginimai – štai ir atsakymas“, – aiškino Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, ūkininkas Kazys Starkevičius.
Seimas sako, kad šiuo įstatymo pakeitimu sprendžiama ir emigracijos problema. Įsigaliojus pakeitimams į Lietuvą turėtų grįžti tėvynę kadaise palikę emigrantai.
„Mes skatintume šeimos ūkį. Jaunimas parvažiuoja iš Olandijos, kur tokiose fermose dirbo, patirtį, ryšius turi, gali realizuoti produkciją ir norėtų ūkininkauti. Tos žemės Lietuvoje nėra tiek daug, kad jis galėtų ją įsigyti, tačiau fermą pasistatyti, kailiniais žvėreliais užsiimt žemės daug nereikia. Jie turės darbo sau ir sukurs darbo vietas. Šiandien mes turėtume tik skatinti ir džiaugtis, kad tai vystytųsi“, – aiškino A.Stančikas.
Užveisti 25 tūkst. švelniakailių šinšilų, 3,5 tūkst. audinių arba 2,5 tūkst. nutrijų reikia šešiaženklių sumų investicijoms. Ir retas nugarą užsienyje lenkęs emigrantas tokį kapitalą yra susikrovęs. Akivaizdu, kad įstatymas taikytas turtingiesiems.
„Aš, pavyzdžiui, pasigendu įstatyme kalbėjimo apie kompensacines priemones, kurias verslas gali taikyti bendruomenių atžvilgiu, jeigu nori daryti verslą, kažkokias investicijas ir bus pažeisti bendruomenės interesai. Mes galime asfaltuoti žvyrkelį, kad mašinos važinėdamos dulkių nekeltų, jei triukšmą keltų, gal galime pasiūlyti gyventojams langus pakeisti ar kita. Tai normalus civilizuotas būdas susitarti. Tada vieni šiek tiek pakenčia o kiti gali daryti verslą. Tai vienintelis normalus kelia, kad mes neskaidytume Lietuvos į investuotojus, verslininkus ir
visus kitus, kurie nuo to kenčia“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas.
Atrodo, kad naujieji pakeitimai supaprastina ir kelią korupcijai.
„Kas dar keisčiausia, kad kalba, kad reikia supaprastinti procedūras, kad būtų mažiau korupcijos. Buvo numatyta, kad pati savivaldybė galėdavo įsitraukti, spręsti, ar kreiptis, kokia veikla galima – visa taryba įsitraukdavo į procesą. Buvo demokratiškas būdas, kai galėjo spręsti didesnis ratas žmonių. Dabar dirbtiniu būdu viskas susiaurinama iki administracijos direktoriaus ir sako čia skaidru.
Tai jūs man pasakykite, kas skaidriau – kai sprendžia kelios dešimtys žmonių, kiek reikia apeiti tam žmogui su vadinamomis gėrimo dėžutėmis, ar kai dabar gali spręsti su vienu žmogumi. Jeigu kalbam, kad ten yra korupcija, tai ten kaip tik ta korupcija ir padidinta. Tiesiog sumažinom išlaidas tų verslininkų, kurie ieško neteisėtų priėjimų prie vieno ar kito valdininko“, – aiškino P.Urbšys.
Dabar pats laikas paieškoti atsakymų, kodėl Seimo ūkininkams ir jų ratui palankius įstatymo pakeitimus be pasipriešinimo praleido kitos partijos. Pasirodo, po ta pačia įstatymo skraiste atsidūrė ir krematoriumai, ir biokatilinės. Krematoriumus be poveikio aplinkai vertinimo bus galima statyti kur nori.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
