Buvusi „Automagistralės“ buhalterė bei trys „Utenos regiono kelių“ darbuotojai liepą buvo atleisti už šiurkščius pažeidimus, tačiau Darbo inspekcijos darbo ginčų komisijos mano, kad jų atleidimas buvo neteisėtas.
„Kelių priežiūros įmonėse apsivalymo procesas nebus nei lengvas nei paprastas. Tačiau ministerija pasinaudos visomis teisinėmis priemonėmis, kad būtų užtikrinta, jog sektoriuje dirbtų tik asmenys, kurių reputacijos neteršia korupcijos šešėlis“, - komentare BNS sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Laikinasis „Automagistralės“ vadovas Mindaugas Rinkevičius BNS teigė, kad įmonė skųs darbo ginčų komisijos sprendimą dėl įmonės buhalterės, o laikinoji „Utenos regiono kelių“ vadovė Jurgita Kazakevičienė BNS teigė, kad įmonė svarsto, kokių teisinių veiksmų imtis.
Įtaria padarius šimtatūkstantinę žalą
„Automagistralės“ buhalterė Birutė Rankauskienė iš pareigų atleista liepos pradžioje, tuo pat metu atleistas ir įmonės vadovas Vladislavas Molis. Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis liepą BNS teigė, kad jie atleisti dėl galimo turto iššvaistymo, darbuotojams nemokamų atlyginimų, neteisingai apskaičiuojamų darbo valandų.
BNS turimi dokumentai rodo, kad daugiau nei 20 metų „Automagistralėje“ dirbusi B. Rankauskienė atsakinga už įmonei padarytą 100 tūkst. eurų žalą, keturiskart brangiau nei rinkos vertė įsigyjant nekilnojamąjį turtą Vievyje. Be to, likus 4 mėnesiams iki gimdymo, ji įdarbino savo marčią, naudojosi tarnybiniu transporto savo reikmėms, važiavo apsipirkti į Lenkiją.
Pasak M. Rinkevičiaus, Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija rugsėjo pabaigoje nutarė, kad B. Rankauskienė iš pareigų atleista neteisėtai ir nurodė, kad „Automagistralė“ privalo jai išmokėti kompensaciją - BNS duomenimis, beveik 10 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą bei 23,6 tūkst. eurų kompensaciją.
Pasak dokumentų, komisija nutarė, jog sprendimą dėl NT įsigijimo priėmė speciali komisija, kurioje B. Rankauskienė nedirbo, ji taip pat neturėjo galimybių gilintis į tai, ar pirkimo kaina yra pagrįsta.
Kaip BNS informavo laikinasis „Automagistralės“ vadovas, atleidimą darbo ginčų komisijai skundė ir V. Molis, tačiau komisija jo skundą atmetė.
Remontuojant pastatus, siekė asmeninės naudos
Liepos pradžioje už viešųjų pirkimų pažeidimus atleisti trys „Utenos regiono kelių“ darbuotojai - įmonės Kelių priežiūros ir saugaus eismo skyriaus viršininkas Jonas Kuliešius, sutarčių inžinierė Danguolė Rukšėnienė ir vyriausioji buhalterė Lina Balsevičienė.
Darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija rugsėjo pabaigoje patenkino J. Kuliešiaus skundą, nurodė jį grąžinti į darbą, o „Utenos regiono keliams“ - išmokėti 2,8 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą.
Kitų dviejų įmonės darbuotojų - D. Rukšėnienės ir L. Balsevičienės skundai šią savaitę taip pat buvo patenkinti - komisija pripažino, kas jos atleistos neteisėtai, BNS informavo laikinoji įmonės vadovė J. Kazakevičienė.
Pasak BNS turimų dokumentų, jos neprašė būti gražintos į darbą, norėjo gauti 6 mėnesių vidutinio atlyginimo kompensacijas, o šiurkštaus pažeidimo motyvą pakeisti į šalių susitarimą. Darbo ginčų komisija šiuos prašymus patenkino.
Susisiekimo ministerija skelbė įtarianti, jog pirkdami brangesnes paslaugas, bendrovės darbuotojai siekė asmeninės naudos. Liepą atleisti dar 7 giminystės ryšiais susiję ir viešuosius bei privačius interesus supainioję įmonės darbuotojai.
Balandį pradėtas įmonės veiklos auditas atskleidė, kad remontuojant jos administracinius pastatus Utenoje ir Molėtuose, darbų kainos buvo padidintos beveik 89 tūkst. eurų. Pastato Utenoje remontui per pastaruosius metus išleista beveik 470 tūkst. eurų, o įmonei priklausanti Molėtų kelių tarnyba per 10 metų 7 kartus už 360,4 tūkst. eurų remontavo pastatus.
Įtarimus sustiprino ir faktas, kad įmonės bei tarnybos ir beveik 400 tūkst. eurų vertės jų užsakymų gavusios tiekėjos „Vasarkelis“ vadovai yra susiję artimais giminystės ryšiais. Buvęs „Vasarkelio“ vadovas Žilvinas Žalėnas (įmonei vadovavo nuo 2010 iki 2016 metų) yra „Utenos regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojo Leono Paulausko žentas, o Molėtų kelių tarnybos viršininkas Marius Paulauskas - jo sūnus.
Darbo inspekcija nekomentuoja, ministras žada tikrinti
Valstybinė darbo inspekcija nekomentuoja darbo ginčų komisijų sprendimų. Inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė BNS tik patvirtino, kad B. Rankauskienės ir J. Kuliešiaus skundus nagrinėjusios komisijos pripažino jų atleidimą neteisėtu.
„Mes negalime atskleisti sprendimų motyvų. Prašymas buvo patenkintas, tai susiję su atleidimo iš darbo, darbo drausmės pažeidimais, bet mes neturime teisės plačiau komentuoti. (...) Tai susiję su asmens duomenimis, darbo santykiais, ir tai yra privati informacija“ - BNS sakė I. Janukevičienė.
Pasak jos, komisijos nagrinėjo daugiau panašių tų pačių įmonių darbuotojų skundų - dalis atleidimų pripažinti neteisėtais, dėl dalies pasiektas taikos susitarimas, kai darbuotojai skundus atsiėmė.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada atlikti vidinį patikrinimą.
„Reikia pasitarti su Darbo departamento vadovais, kaip geriausiai elgtis šioje situacijoje, bet pojūtis yra, kad reikia atlikti nepriklausomą vidinį vertinimą ir po to sprendimus daryti. Aš apie tą įsitempusią situaciją esu girdėjęs, bet asmeniškai iki manęs jokie faktai nei per mūsų ministeriją, nei per kitą ministeriją (Susisiekimo - BNS), nei iš pačių įmonių ar darbuotojų nėra atėję, aš neturiu jokio oficialaus kreipimosi, todėl nepradėjau jokių veiksmų“, - BNS sakė L. Kukuraitis.
Jis pripažino situaciją aptaręs su susisiekimo ministru Roku Masiuliu.
„Sukrečiantys“ audito rezultatai
Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija paviešino „Automagistralės“ audito rezultatus, kuriuos R.Masiulis pavadino sukrečiančiais. Paaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos, įmonės vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto-sandėlininko padėjėjos, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė pinigus bei siekė asmeninės naudos.
Neskaidrius „Automagistralės“ NT pirkimus tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Balandį teisėsauga pradėjo tyrimą, įtariant, kad „Automagistralės“ vadovai ir vienos didžiausių šalyje kelių ir tiltų statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ darbuotojai galėjo piktnaudžiauti kelių remonto viešuosiuose pirkimuose.
Iki šių metų pabaigos Susisiekimo ministerija ketina pertvarkyti 10 regioninių kelių priežiūros įmonių ir „Automagistralę“ - įmones ketinama prijungti prie „Kauno regiono kelių“, kurie bus pervadinti į „Kelių priežiūrą“. Į naują valstybės įmonę bus perkelta visa šiuo metu įmonių valdoma technika ir personalas, o kelių valdymas perduotas Kelių direkcijai.