Valstybinė įstaiga – Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba „Barnevernet“ apmokėjo verslininko sąskaitą, kuri per keturis metus davė 52 mln. kronų pelno.
Norvegijos dienraštis „VG“ papasakojo, kaip Norvegijos mokesčių mokėtojų pinigais buvo sumokėtos milijoninės algos bei priedai ir kaip buvo finansuojama verslininko veikla užsienio šalyse, tarp kurių yra ir Lietuva.
Nepaisant pakartotinų, susirūpinimą keliančių signalų, pinigų srautas iš Norvegijos valdžios institucijų tebeplaukia į jo organizacijas.
Pakaitinių vaikų namų metai
P. Salströmas-Leyhas pirmąjį pakaitinių vaikų namų skyrių atidarė 2011 m. gegužės 4-ąją. Tebuvo praėję pora dienų, kai Norvegijoje apskritai buvo leista pirkti bei parduoti pakaitinius globos namus. Jų poreikis tuo metu buvo kaip niekada padidėjęs.
„Barnevernet“ visada stengėsi, kad vaikai kaip įmanoma greičiau paliktų valstybės globos institucijas ir apsigyventų įprastuose namuose pas pakaitinę šeimą. Ši tarnyba „Barnevernet“ vis dažniau imdavo globoti mažus vaikus, kuriems reikėjo ilgalaikės pagalbos.
2011 metai turėtų būti paskelbti „didžiaisiais pakaitinių globos namų metais“. Taip mano Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas „Bufdir“.
Anuomet, 2011-ųjų gegužės 6 d. direktoratas pirmą kartą paskelbė konkursą šešių metų sutartims, kurių vertė siekė iki 1,5 mlrdų.kronų. Pagal reikalavimus konkurse galėjo dalyvauti tik pelno nesiekiančios organizacijos. Tokioms organizacijoms pirmenybę teikė ir tuo metu socialistų kairiųjų valdomas direktoratas, kuris teigė, kad šių organizacijų tikslu neturėtų būti pelnas.
Sutartyse reikalauta, kad tokios ne pelno siekiančios organizacijos suteiktų laikinus namus vaikams, kuriems labiausiai to reikia, pasiliekant galimybę nusipirkti pavienių trūkstamų vietų iš komercinių paslaugų tiekėjų.
Kainos, kurių užsiprašė privatūs konkurso dalyviai, viršijo valstybinių pakaitinių namų kainas, tačiau „Barnevernet“ privačių paslaugų tiekėjų neatsisakė, bet tapo dar labiau nuo jų priklausomi:
2012 m. „Budfir“ nupirko pakaitinių namų paslaugų už 371 mln. kronų, o 2016 m. suma jau pakilo iki 753 mln. kronų.
Daugiau nei septintadalis šių pinigų nukeliavo pas P. Salströmą-Leyhą ir jo organizaciją „Žiburys“ (norv. „Fyrlykta“).
Kaip yra perkamos privačios pakaitinių namų paslaugos?
„Barnevernet“ nusprendžia, kad vaiką reikia paimti iš jo šeimos ir apgyvendinti jį pakaitinėje šeimoje. Jeigu savivaldybė neranda pakaitinės šeimos pati, Vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas „Bufetat“ yra įsipareigojęs padėti.
„Bufetat“ kreipiasi į privatų šių paslaugų tiekėją. Privatininkas pasiūlo pakaitinę šeimą, kurią jis pats užverbavo ir apmokė. Privatus paslaugos tiekėjas jau būna pasirašęs sutartį su „Bufetat“, kurioje visos kainos sutartos. Tačiau privatus paslaugos tiekėjas pats nusprendžia kiek mokės pakaitinei šeimai. Tada „Bufetat“, privatus tiekėjas, savivaldybė ir pakaitinė šeima pasirašo kontraktą. Privatus tiekėjas gauna apie 1,3 mln. kronų už kiekvieną vaiką. Pakaitinei šeimai jis gali mokėti apie 5-6 tūkst. kronų.
Žiburiai
Anchoro P. Salströmo-Leyhso - Europos pakaitinių namų tinklo įkūrėjo istorija prasidėjo Portugalijoje devyniasdešimtaisiais.
Vokietis matrosas, kurio mama norvegė, dešimt metų dirbo įvairiose laivybos įmonėse, kai pagaliau susidomėjo socialiniu darbu.
1993 metais jis pradėjo vykdyti projektą, kurio metu jis suteikė pakaitines šeimas Vokietijos jaunuoliams Algarvėje, Pietų Portugalijos regione. Tūkstantmečių sandūroje verslininkas šią koncepciją perkėlė iš Portugalijos į Estiją. Estijoje organizaciją jis pavadino vietos kalba „Tuletorn“ – est. Žiburys.
Per kitus penkiolika metų P. Salströmas-Leyhas įkūrė tokio tipo organizacijas dar šešiose Europos šalyse. Daugelis šių organizacijų yra valdoma iš pagrindinės organizacijos „Stiftung Leuchtfeuer“ Kelne, Vokietijoje.
Maža to, kad P. Salströmas-Leyhsas yra tinklo „Žiburys“ įkūrėjas, jis taip pat užima pagrindines pozicijas mažiausiai keturiose tinklo organizacijose. Jo žmona taip pat užsiima organizacijos veikla, yra įdarbinta ir gauna už tai algą.
Norvegų dienraštis „VG“ ištyrė P. Salströmo-Leyhso europinį tinklą ir tyrimo rezultatus pateikė šiame straipsnyje.
Skėtinė organizacija „Žiburys“, kurios kasdieninis vadovas ir vienintelis bendrovės valdybos narys yra P. Salströmas-Leyhas, turi skyrius tokiose Europos šalyse kaip: Lietuvoje „Žiburio fondas“, Latvijoje „Fonds Baka“, Estijoje „Tuletorn“, Vokietijoje „Leuchtfeuer“, Norvegijoje „Fyrlykta“, Švedijoje „Fyrljuset“, Suomijoje „Majakan Valo“.
Šiose šalyse P. Salströmas-Leyhas įkūrė pelno nesiekiančias organizacijas, kurios šiandien sudaro Europos „Žiburių“ tinklą. Daugelyje iš jų jis ir jo žmona Meeli Salström užima vadovaujančias pozicijas.
Dienraštis „VG“ susisiekė su Meeli Salström. Ji teigia, kad jos alga, kurią ji gauna Estijoje yra tokia pati kaip ir vidutinė Estijos alga. Ji negauna jokios kitos papildomos algos iš „Žiburio“ veiklos Estijoje.
„Žiburio“ buhalterija Vokietijoje nėra paviešinta. Tačiau Norvegijos dienraštis „VG“ gali pateikti įrodymų, kad 2009 metais pelno nesiekiančios organizacijos apyvarta buvo apie 59 milijonus kronų, o 2011 metais 65 milijonai kronų.
Sutartys su Norvegijos „Barnevernet“ pasirodė labai pelningos.
Ekoniminė avantiūra
Kaip rodo oficiali organizacijos „Žiburys“ buhalterija ir praeitų metų „Budfir“ išmokos, penkerių metų bėgyje P. Salströmo-Leyhso organizacija Norvegijoje gavo 437 mln. kronų neapmokestintų pajamų.
Investicijos Norvegijoje pasirodė pelningos nuo pat pirmų verslo bandymų.
2012 metais, tais pačiais, kai sutartis su „Budfir“ įsigaliojo, organizacijai atlikdavo 22 kronos nuo kiekvieno šimto kronų, kurias gaudavo iš valstybinio sektoriaus. Tai buvo dvigubai daugiau negu gaudavo komercinė „Barnevernet“ partnerė-gigantė „Aleris Ungplan & BOI AS“.
Po metų visa veikla buvo perkelta iš Vokietijoje esančios „Žiburio“ organizacijos „Stiftung Lechtfeuer NUF“ į norvegišką „Fyrlykta“ (norv. „Žiburio“) fondą.
Nepaprastai geras pelningumas lėmė, kad nuo praeitų metų pabaigos ne pelno siekainčios organizacijos susikrovė 54 mln. kronų kapitalą.
Trejus metus „Žiburys“ pardavinėjo savo paslaugas viešai organizacijai - direktoratui „Budfir“, kol šis nepradėjo klausinėti kodėl pelno nesiekianti organizacija staiga pradėjo skaičiuoti daugybę dešimčių milijonų perteklių ir kur tie pinigai naudojami.
Šiandien jų atsakymas į klausimą ar viešų pinigų vartojimas buvo racionalus, yra „jokių komentarų“.
Pats P. Salströmas-Leyhas sako, kad pelnas atsirado dėl efektyvaus organizacijos valdymo ir kad jų noras yra sukurti sveiką organizaciją ateičiai.
Įdarbindavo bedarbius
2016 metų pavasarį Norvegijos „Žiburys“ verbavo globėjų šeimas Galimybių terminale Stavangeryje – vietoje, kur susirenka žmonės prardę darbą naftos krizės metu.
Keletą mėnesių prieš tai organizacija atidarė savo pirmą kontorą Rugalande, apskrityje, kurioje yra Stavangeris. Šeimos galėjo užsidirbti iki pusės milijono kronų per metus, rašė visuomeninis Norvegijos transliuotojas „NRK“.
„Žmogus turi turėti lėšų pragyvenimui ir gyvenamajai vietai. Daugeliui tai yra gyvenimo projektas. Nėra smerktina už tai imti algą,“ - sako vienas „Žiburio“ darbuotojas.
Negana to, kad „Žiburio“ surastiems pakaitiniams namams yra padengiamos mėnesio išlaidos, tokie namai dar gauna iki 600 tūkst. kronų per metus už vieną vaiką.
Tačiau, kaip rodo direktorato „Budfir“ duomenys, direktoratas moka maždaug dvidubai daugiau privatiems paslaugų tiekėjams.
Vidutinė kaina už dieną yra 3530 kronų. Per metus išeina 1,3 mln. kronų už vaiką.
Direktoratas neatskleidžia kiek jie sumoka „Žiburiui“ už vieną pakaitinę šeimą, tačiau vieša organizacijos buhalterija leidžia susidaryti vaizdą.
Vidutinės tokios veiklos įplaukos Norvegijoje rodo, kad maždaug pusė pinigų nueina tiesiai pakaitinių namų verslui, o būtent globėjams, išlaidų padengimui, pasiruošimui, kontroliavimui ir vadovavimui.
Tuo pačiu didelė pinigų dalis yra sunaudojama administraciniam darbui. Maždaug arti trečdalio pervestų pinigų yra naudojama administracijai ir pelno nesiekiančios organizacijos darbuotojams.
Nepaisant to „Žiburys“ nuo pat pradžios kiekvienais metaos skaičiuoja pelno perteklių.
Kur keliauja pinigai?
Alga už dyką
2011 metais, kai vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas „Budfir“ paskelbė konkursą pelno nesiekiančioms organizacijoms, jie reikalavo, kad kandidatai neturėtų komercinio siekio, būtų nepriklausomi ir kad nesidalintų pelno pertekliaus, o naudotų jį tik pagrindiniam tikslui.
Jie taip pat nurodė, kad pelno nesiekiančios organizacijos išsiskiria tuo, kad jos nesiekia pelno ir „kad visas perteklius, be jokių išimčių, turi būti naudojamas veiklos vystymui, humanistiškoms ir socialioms paslaugoms visuomenei ar specialioms jos grupėms tiekti nesiekiant jokio pelno sau.“
„Žiburio“ nuostatuose nėra nurodyta kur reiktų naudoti galimą pelno perteklių.
Pelno nesiekainčios organizacijos tikslas yra „vystyti ir patiekti į rinką inovatyvias, naujas koncepcijas socialiniame darbe, ypač vaikų teisių apsaugoje, mokykloje, išsilavinime ir reabilitacijoje. Norėdama pasiekti šiuos tikslus, organizacija turi bendradarbiauti su įvairiais visuomenės veikėjais.“
Kadangi organizacijos tikslas nebuvo užsidirbti, jie išvengė ketvirtadalio pelno mokesčio nuo pertekliaus.
„VG“ dienraščio tyrimas parodė, kad Norvegijos „Barnevernet“ pinigai nuo 2012 metų finansavo šias veiklas:
Pagal „VG“, parengė žurnalistė Aušra Liudvigsen.
Tęsinį skaitykite rytoj
