Finansų ministerija rengia Draudimo įstatymo pataisas, kuriomis neva bus perkelta į Lietuvos teisę Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl draudimo produktų platinimo.
Tačiau draudimo brokeriai, kurių Lietuvoje tikrai nestinga, pradėjo skalambyti pavojaus varpais. Jų nuomone, ministerija ketina pasielgti kur kas radikaliau, nei numatyta direktyvoje.
Daugiau laisvės nenori
Draudimo kompanijos savo paslaugas siūlo įvairiais kanalais – internetu, per savo darbuotojus ir agentus, taip pat ir pasinaudodami brokerių paslaugomis. Tačiau ateityje ketinama į šį veiklos lauką įsileisti ir kitas finansų institucijas. Tiesa, ir dabar jos gali steigti brokerių bendroves.
O patiems brokeriams ketinama leisti užsiimti ne tik draudimo, bet ir kitokia veikla. Pavyzdžiui, teikti finansinio tarpininkavimo paslaugas, galbūt atidarinėti sąskaitas klientams ir panašiai. Anot finansų viceministrės Miglės Tuskienės, taip bus panaikintas veiklos apribojimas, kuris negalioja kitiems finansų rinkos dalyviams.
Atrodytų, brokeriai turėtų tik džiaugtis. Tačiau yra atvirkščiai. Anot Draudimo brokerių asociacijos, tokiu atveju bankai ar kitos institucijos taptų brokerių įmonėmis ir pačios pardavinėtų draudikų produktus, taip išstumdamos tikruosius brokerius.
„Draudimo brokeriams tapus įvairių finansinių, o ne tik draudimo produktų pardavėjais, nukentėtų jų kvalifikacija draudimo srityje“, – teigiama asociacijos rašte.
Klientams naudinga ar ne?
Pasak viceministrės, nauja tvarka būtų naudingesnė patiems klientams. „Vartotojas, atėjęs pas vieną finansų rinkos dalyvį, galės gauti konsultacijas, kur jam palankiausia imti paskolą, kur investuoti, kur apsidrausti“, – „Lietuvos rytui“ aiškino M.Tuskienė.
Tačiau vienos stambiausių brokerių įmonių „Balto Link“ vadovas Robertas Šaltis teigė priešingai. „Taip tik formuojama bankų oligopolija. Įsivaizduokite, žmogus nori pirkti butą ar automobilį ir jam reikia paskolos. Bankas sako – gerai, bet pas mane turi apdrausti savo turtą, civilinę atsakomybę ir visa kita.
Nenori – ieškok, kur tau pasiūlys geresnes sąlygas, bet tuomet paskolos negausi arba palūkanos bus didesnės“, – tokią ateitį piešė R.Šaltis.
Baugina suomių pavyzdys
„Balto Link“ vadovo nuomone, įvedus naują tvarką ilgainiui rinkoje liktų tik stambiausios draudimo brokerių įmonės, dirbančios su verslo klientais. Fizinius asmenis perimtų bankai ar kredito unijos. O tuomet gali kilti pavojus, kad jie ir ims diktuoti savo sąlygas.
Tokiu keliu daugiau nei prieš dešimtmetį pasuko Suomija. Ten per keletą metų sunyko specializuotos draudimo produktų platinimo paslaugas teikusios smulkios ir vidutinės kompanijos.
Atitinkamai nebeliko kam ginti klientų teisių kilus ginčams su draudikais ar tarpininkais.
„Tokių naujovių, kokias siūlo Finansų ministerija, nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, nei kitose mums artimose šalyse. Panašus modelis veikia tik Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau ten yra visai kito dydžio rinkos, turinčios savo tradicijas“, – aiškino R.Šaltis.
Nori perlenkti lazdą
Brokerių įsitikinimu, Finansų ministerija ketina gerokai plačiau taikyti ir ES direktyvos nuostatą dėl nepriklausomų rekomendacijų. Jos prireikė po to, kai finansinės krizės metu paaiškėjo, kad investicinio draudimo produktai yra pernelyg sudėtingi, vartotojai ne viską apie juos supranta, o pardavėjai gali klaidinti arba atskleisti ne visą informaciją.
Todėl nuspręsta visoje ES įvesti nepriklausomą rekomendaciją, kurią suteikęs tarpininkas galėtų imti atlygį tik iš draudėjo, o ne iš draudimo kompanijos, kaip įprasta šiuo metu.
„Viskas būtų gerai, jei tai būtų taikoma tik investiciniam draudimui, kaip reikalaujama direktyvoje. Tačiau mūsų valdžia nori tokią tvarką nustatyti ir platinant kitus produktus.
Rinkoje dėl to kiltų visiškas chaosas.
Panašiai padarė Suomija, uždraudusi brokeriams gauti komisinius iš draudimo kompanijų. Ir ką – kainos išaugo, klientams nebeliko iš ko rinktis. Juk niekas nenori mokėti už tą rekomendaciją čia, dabar ir dar iš savo kišenės“, – piktinosi R.Šaltis.
Finansų viceministrė M.Tuskienė neslėpė, jog įstatymo projekte numatyta, kad jei brokerių įmonė nurodo, jog jos teikiama rekomendacija yra nepriklausoma, atlygį ji gali gauti tiktai iš draudėjo.
Į „Lietuvos ryto“ klausimą, kodėl šis reikalavimas nėra taikomas tik investiciniam draudimui, kaip reikalauja Briuselis, nebuvo atsakyta.
Vis dėlto viceministrė ramino: „Atsižvelgus į brokerių bendruomenės nuogąstavimus, projektas patikslintas jų pasiūlytomis nuostatomis dėl galimybės derėtis su draudiku draudėjo pavedimu ir gauti atlygį iš draudiko.“
Ketina gerai išnagrinėti
Finansų ministerijos parengtos įstatymo pataisos netrukus turėtų atsidurti parlamente.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas svarstė, kad jų galbūt bus imtasi jau artimiausiomis savaitėmis.
„Dar nesu gerai įsigilinęs į tai, kas siūloma, tačiau žiūrėsime, vertinsime. Pats norėčiau jas gerai išanalizuoti, juk esu dirbęs draudimo srityje“, – sakė S.Jakeliūnas.
Su „valstiečiais“ į politiką pasukęs finansininkas anksčiau apie 10 metų yra dirbęs didžiausioje šalies draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“.
Skaičiai ir faktai apie draudimo brokerius
Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos rinkoje veikė 20 draudimo įmonių ir 96 draudimo brokerių bendrovės.
Kaip įprasta, brokeriai daugiausia platina ne gyvybės draudimo produktus. Šiais metais per juos buvo sudaryta 28 proc. ne gyvybės draudimo sutarčių. Tiesa, šis skaičius mažėja: pernai jis siekė 29 proc., 2015-ųjų pirmąjį pusmetį – 30 proc.
Draudimo brokerių įmonių turtas birželio 30 dieną sudarė 27 mln. eurų ir per metus išaugo beveik 17 proc. Brokeriai per pusmetį uždirbo 3,3 mln. eurų pelno – 32 proc. daugiau nei prieš metus, nors pelningai veikė ne visos, o tik 82 įmonės.
Draudimo brokerių įmonių nuosavas kapitalas sudarė 16,4 mln. eurų, arba 23,8 proc., daugiau nei praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.
