Suskaičiuota 101 tokia vieta, daugiausia - Kauno centre ir senamiestyje.
Bendrovės „Autokausta“ projektų vadovas Artūras Budreika pranešė, kad bus pastatyta 1,5 tūkst. naujų atliekų konteinerių. Darbai pradėti Vilijampolėje, o vėliau bus plečiami kituose Kauno rajonuose.
Įrengiant požeminius konteinerius po žeme užkasama 60 proc. jų talpos. Nuo žemės sklindantis šaltis stabdo bakterijų augimą, todėl iš konteinerio mažiau sklinda tvaikas.
Į viduje esančią betoninę kapsulę dedamas daugkartinio naudojimo maišas iš polipropileno, kurį šiukliavežė iškelia kranu iš kapsulės ir vėliau įkelia atgal.
Atliekų surinkimu užsiimančios bendrovės „Kauno švara“ apecialistų skaičiavimais, dėl didesnės konteinerių talpos juos ištuštinti reikės rečiau, todėl bus sutaupyta 15-20 šiam tikslui reikalingų lėšų.
Pasak Kauno savivaldybės Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininko Visvaldo Varžinsko, šiuo metu atliekų rūšiavimui naudojamus konteinerius nuolat niokoja taros ir kitų parduoti tinkamų daiktų ieškantys valkatos. Jie išverčia konteinerius, išpjauna dugną ir išmėto šiukšles.
Naujųjų konteinerių valkatoms įveikti nėra jokių galimybių, o įlipus į vidų, išlipti be pagalbos nepavyks.
Apklausos metu išaiškėjo, kad net 60 proc. kauniečių rūšiuoja atliekas, o labiausiai tai daryti trukdo tinkamos infrastruktūros nebuvimas.
Konteinerių įrengimas kainuos 4,5 mln. eurų. Net 85 proc. projektui reikalingų lėšų skyrė ES fondas.
Suomijos bendrovėje „Molok“ pagaminti konteineriai naudojami 40 pasaulio šalių. Pasak gamintojų, kauniečių užsakymas yra didžiausias Baltijos regione.
