„Faktiškai pati Europos Komisija šitą reikalavimą šios bylos kontekste yra atsiėmusi, atšaukusi, kadangi struktūrinės reformos, būtent tokios, kokia buvo pasiūlyta iš Komisijos pusės, tai yra visiškas veiklų atskyrimas, padalinant kompaniją į dvi kompanijas, jis šiuo atveju net galima sakyti nėra teisėtas, kadangi pagal ES direktyvas galioja trys galimybės, kaip kompanija funkcionuotų“, - spaudos konferencijoje pirmadienį teigė R. Degutis.
Anot jo, nagrinėjant geležinkelių išskaidymą ne EK tyrimo kontekste, taip pat nebūtų logiška tokį žingsnį žengti, mat tai yra strateginė įmonė.
„Aš manau, kad visiškas toks struktūrinis atskyrimas nėra ta opcija, žinant, kur mes esame, kokioje geografinėje situacijoje, kompanija įgyvendina tokius projektus kaip „Rail Baltica“, taip pat yra strateginė įmonė, kuri atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo vežimais, tai, manau, būtent tas modelis, kad atskirti į dvi kompanijas, nėra mums šiuo atveju logiškas“, - tikino R. Degutis.
Pasak jo, kol kas neaišku, ar „Lietuvos geležinkeliai“ siūlys atstatyti išardytą Rengės ruožą, taip siekdami panaikinti konkurencijos ribojimus. Anot R. Degučio, įmonė dar turi galimybę bylinėtis, tačiau sprendimo, ar tikrai kreipsis į Europos Sąjungos teismą - neatskleidžia, motyvuodamas, kad reikia detaliai išnagrinėti Komisijos argumentus.
„Sprendimas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis - tai bauda. Antra dalis - priemonės, kurias turi sutarti „Lietuvos geležinkeliai“ ir Komisija dėl konkurencinės aplinkos atkūrimo, tai yra, jeigu fiksuojamas pažeidimas. Dėl tų priemonių turėtų sutarti per tris mėnesius, tačiau per du mėnesius kompanija gali apskųsti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui“, - aiškino jis.
R. Degutis teigė, kad tai, ar Rengės ruožas galėtų apskritai būti atstatomas, „yra tolesnės diskusijos klausimas“.
Viceministro teigimu, Latvijos praėjusią savaitę Lietuvai įteiktos notos negalima sieti su EK tyrimu: „Latvijos pusė yra pakomentavusi, kad šitą notą sieja su tam tikrais mūsų politiniais pareiškimais, kad ruožas nebus atstatomas ir aš nesiečiau šitų dviejų klausimų - Latvijos notos ir Komisijos sprendimas“.
Anot jo, 2008 metais priimtas sprendimas išardyti vėžę buvo logiškas.
„Iš esmės buvo priimtas sprendimas šito ruožo neeksploatuoti, kadangi su Latvija faktiškai egzistavo trys jungtys ir iš jų buvo paliktos dvi, kadangi nebuvo išnaudojami jų visi pajėgumai. Latvijos jungčių pajėgumai ir šiuo metu Joniškis- Jelgava ir Obeliai-Daugpilis yra išnaudojama 20 proc. maksimum, tad iš esmės logika, kam reikalinga trečia jungtis, yra pakankamai objektyvi“, - sakė R. Degutis.
Autorius: Artūras Ketlerius
