Didžiausią didėjančio jų turto dalį sudaro pinigai, gaunami akcijų rinkoje, kuri kol kas auga, tačiau analitikai įspėja, kad biržos stipriai perkaitusios, rašo portale „gazeta.ru“ rašo Jevgenija Petrova.
Kad milijonierių (žmonių, kurių turtas viršija 1 milijoną JAV dolerių) kapitalas auga, rodo konsultacinės firmos „Capgemini“ atliktas tyrimas, kurio rezultatai paskelbti ataskaitoje „World Wealth Report 2017“.
Suvedus praėjusių metų rezultatus paaiškėjo, kad turtingi investuotojai turėjo turto už 63,5 trilijono JAV dolerių (42,7 trilijono dolerių 2010 metais), o iki 2025 metų, kaip prognozuoja bendrovės analitikai, šis skaičius gali viršyti 100 trilijonų dolerių.
Milijonierių, turinčių turto iki 5 mln. dolerių, 2016 metais padidėjo 7,4 proc., o turinčių turto iki 30 milijonų dolerių – 8,3 procento. O Šiaurės Amerikoje ir Europoje turtingųjų padaugėjo atitinkamai 7,8 ir 7,7 procento.
Didžiausias milijonierių skaičiaus augimas užfiksuotas Rusijoje – 2016 metais jų padaugėjo 19,7 proc., o 2015 metais buvo sumažėję 1,8 procento. Kiekybine išraiška milijonierių Rusijoje dabar yra 182 tūkst. žmonių.
Tačiau kitose šalyse tokių žmonių yra kur kas daugiau: JAV – 4,8 mln., Japonijoje – 2,9 mln., Vokietijoje – 1,2 mln., Kinijoje – 1,1 mln. Iš viso praėjusiais metais pasaulyje buvo 16,5 mln. milijonierių. 2010 metais jų buvo 10,9 milijono.
Jei pažiūrėsime į „turtingų“ investuotojų skaičiaus didėjimą 2016 metais kitose šalyse, tai čia procentai yra žymiai mažesni nei Rusijoje. Didžiausi augimo tempai Brazilijoje – 10,7 proc., Indonezijoje ir Nyderlanduose – 13,7 proc., Norvegijoje – 13,2 proc., Tailande dolerinių milijonierių skaičius padidėjo 12,7 proc., o Švedijoje – 12,6 procento.
Tyrimas rodo, kad pagrindiniu pelno šaltiniu tapo akcijų rinka. Praktiškai 90 proc. investuotojų pavadino akcijas pagrindiniu kapitalo investavimo objektu.
Dar vienas objektas – piniginis turtas, į kurį investavo 27,3 proc. milijonierių. O investicijos į nekilnojamąjį turtą sumažėjo nuo 18 iki 14 procentų. Sumažėjo taip pat susidomėjimas rizikos draudimo fondais ir žaliavinėmis prekėmis.
Pastaraisiais metais akcijų rinka gerokai išaugo, sakė Rusijos bendrovės „Kalita-Finance“ analitikas Dmitrijus Golubovskis.
„Tėvyninė akcijų rinka yra „gerai pagaląsta“. „Žydrieji žetonai“ (angl. blue-chip stocks – pelningiausios ir likvidžiausios gerai žinomų patikimų bendrovių, kurios įtraukiamos į žinomus akcijų indeksus, akcijos. Čia: tokias akcijas išleidusios kompanijos. – Red.) – eksportuotojai, kurie gerai auga dėl rublio devalvacijos, kuri buvo stebima Rusijoje, todėl žaliavinių prekių kainų kritimas jiems ne kliūtis. Todėl kas blogai liaudžiai, kai kada yra gerai verslui“, – pažymėjo ekspertas.
Pasak jo, verslas sumažino skolos naštą ir kaštus bei gavo gerų pajamų. Dabar gi situacija keičiasi, Rusijos bendrovių pajamų augimo tempai jau yra gerokai mažesni nei anksčiau, todėl galima prognozuoti praėjusių metų augimo tempo sulėtėjimą.
„Rinkos kilimas eina į pabaigą, ir kokio nors augimo asmeniškai aš neprognozuoju“, – sakė D.Golubovskis. Be to, ekspertas patikslino, kad jis nedrįstų prognozuoti, kas bus toliau, bet jeigu naftos kaina vėl nukris iki 30 dolerių už barelį, tai tie, kurie dabar nusipirko akcijų, neišloš.
„Aš dabar būčiau atsargus, jei norėčiau investuoti į vertybinius popierius ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių rinkose. Manau, kad vertybinių popierių rinka yra per aukštai įvertinta, taip pat ir Jungtinių Valstijų“, – pažymėjo „gazeta.ru“ pašnekovas.
Pasak jo, protingiausia investuoti į konservatyvias priemones – patikimų emitentų skolas, taip pat įvairinti investicijas, keičiant valiutų zonas. D.Golubovskis pridūrė, kad per artimiausią pusmetį jis nerekomenduotų pirkti nieko, išskyrus JAV vyriausybės obligacijas.
„Aš dabar būčiau atsargus, jei norėčiau investuoti į vertybinius popierius ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių rinkose. Manau, kad vertybinių popierių rinka yra per aukštai įvertinta, taip pat ir Jungtinių Valstijų“, – pažymėjo „gazeta.ru“ pašnekovas.
Pasak jo, protingiausia investuoti į konservatyvias priemones – patikimų emitentų skolas, taip pat įvairinti investicijas, keičiant valiutų zonas. D.Golubovskis pridūrė, kad per artimiausią pusmetį jis nerekomenduotų pirkti nieko, išskyrus JAV vyriausybės obligacijas.
„Nors dabar rinkoje vyrauja kitos nuotaikos. S&P indeksas pasiekė naujas aukštumas, bet šiuo metu ten aš neinvestuočiau pinigų, nes manau, kad šis augimas bus trumpalaikis ir nestabilus“, – pažymėjo ekspertas. Pasak jo, dabar paklausa rizikai mažėja, o kapitalas paliks rizikingus aktyvus.
Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto direktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Gontmacheris neskuba džiaugtis milijonierių skaičiaus didėjimu Rusijoje. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, apie kokius investuotojus kalbama, kas jie tokie ir kas už jų stovi.
„Tai gali būti ir užsieniečiai, kurie per mūsų žmones spekuliuoja Rusijos vertybinių popierių biržose. Tai jau seniai žinomas verslas, kuris jau daugelį metų laikomas pačiu pelningiausiu“, – pažymėjo jis.
Be to, analitikas pažymi, kad investavimas į vertybinių popierių rinką nėra investicinė veikla.
„Tai yra tai, kas vadinama spekuliacija, ir toks verslas taip pat turi teisę egzistuoti“, – pasidalijo savo nuomone J.Gontmacheris.
Rusijai dabar reikia investicijų į realųjį sektorių – darbo vietų kūrimą, naujovių diegimą, tačiau dabar, pasak eksperto, šioje srityje „popieriai prastoki“.
Parengė Leonas Grybauskas
