Rugsėjo 25 dieną, pasaulio žiniasklaida pranešė, kad sulaukusi vos 37 metų amžiaus privačioje ligoninėje Jungtiniuose Arabų Emyratuose mirė apkūniausia pasaulio gyventoja egiptietė Eman Ahmed Abd El Aty). Mirties priežastis – komplikacijos, kilusios dėl nutukimo, kuris sukėlė širdies ir kraujagyslių sistemos ligas bei inkstų disfunkciją.
Pasak portalo „GulfNews“, moters kūno masė buvo pasiekusi apie 500 kilogramų, anksčiau ji gydėsi Indijoje, po operacijos buvo sulysusi 140 kg – iki 358 kilogramų. Daktarai sako, kad pilnėti moteris pradėjo dėl ligos – sutrikusios skydliaukės funkcijos, ir nuo 12 metų buvo prikaustyta prie lovos dėl persirgtos parazitinės ligos. Dėl nutukimo mergaitė niekada nelankė mokyklos.
Liga yra liga – juk jos nepasirinksi. Bet juk neretai mes vieną ar kitą ligą, užuot bėgę nuo jos, prisikviečiame savo noru. Kartais, kai pamatai prekybos centre prie bulvių traškučių ar saldikliais „praturtintų“ gazuotų gėrimų besibūriuojančius apkūnius paauglius, pagalvoji: ar šie piliečiai netaps ankstyva našta valstybei ir nuolatiniais poliklinikų lankytojais bei sanatorijų svečiais? Ar pragyvens mus?
Tokios mintys apninka paskaičius Jungtinių Valstijų visuomeninio politinio žurnalo „The Trumpet“ interneto svetainėje „thetrumpet.com“ pasirodžiusį mitybos specialisto J.Mardiano straipsnį, pavadintą „Kodėl mes tokie nutukę?“(„Why Are We So Fat?“).
Jūsų dėmesiui – dietologo įžvalgos, kurios aktualios ne tik amerikiečiams: Lietuvoje yra nutukęs maždaug kas penktas žmogus. Žinoma, straipsnio autorius, gvildendamas nutukimo problemas, nekalba apie žmones, kurie dėl medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitų ligų priversti nešti per gyvenimą tą naštą tiesiogine ir perkeltine prasme. Kalbama apie tuos, kurie, būdami sveiki, savo noru susikuria problemų tiek sau, tiek visuomenei.
Beveik kas trečias suaugęs amerikietis turi problemų dėl nutukimo, rašo J.Mardianas. Tai daugiau kaip 78 mln. žmonių, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra ne mažesnis kaip 30 – toks yra oficialus nutukimo apibrėžimas, kurį naudoja Kovos su susirgimais ir apsaugos nuo jų centrai (Centers for Disease Control and Prevention). O dar pridėkime tuos, kurie turi ansvorį (KMI yra ne mažesnis kaip 25), ir pamatysime, kad daugiau kaip du trečdaliai JAV gyventojų kenčia nuo per didelio svorio). Pavojai, kuriuos kelia nutukimas, yra kur kas didesni, negu gali atrodyti. Iš esmės tai yra viena iš pagrindinių mirties, kurią galima atitolinti, priežasčių. Kas šią epidemiją sukelia?
Šiandien dėl nutukimo kenčiančių žmonių skaičiaus augimas aiškinamas keliais veiksniais, tarp kurių pagrindiniai yra hormoninis, cheminis, supanti aplinka ir gyvenimo būdas. Bet pagrindinė nutukimo epidemijos priežastis, kaip rodo daugybės tyrimų rezultatai, yra nesveikas, per ilgai termiškai apdorojamas maistas ir nesaikingas jo vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas.
Maistas šlamštas (angl. junk food – čia: nesveikas, mažai maistinės vertės turintis maistas. – Red.) yra pigus, porcijos – didžiulės, o etikos normų nepaisančios maisto pramonės ir prekybos įmonės aktyviai apgaudinėja ir klaidina pirkėjus, teigdamos, kokie naudingi sveikatai jų produktai.
Tad amerikiečiai puikiai patys save ir nupeni. Kaip rašoma mokslo žurnale „Cell Metabolism“ („Ląstelių metabolizmas“), daugelis iš mūsų paprastai nustoja valgę tik tada, kai miega.
Kaip teigia mitybos specialistė, buvusi Amerikos dietologų asociacijos (American Dietetic Association) oficiali atstovė Barbara Gollman, visas tas maistas prisideda prie kūno masės didėjimo. „Prieš dvidešimt penkerius metus vidutinis amerikietis kiekvieną dieną suvartodavo apie 1850 kalorijų, – sako ji. – Nuo to laiko mūsų kasdienis racionas pasipildė 304 kalorijomis (tai atitinka maždaug dvi gazuoto gėrimo skardines). Teoriškai to užtenka, kad per metus kiekvienas žmogus priaugtų 31 svarą (14 kg)“.
Žalingų įpročių ratas įsukamas dar vaikystėje. Tėvai leidžia vaikams netinkamai maitintis ir susitaiko su sėdimu jų gyvenimo būdu, užuot skatinę vaikų fizinį aktyvumą, ir vaikai šitaip gyventi įpranta ir gyvena, kai jau suauga. Šiuo metu trečdalis vaikų ir jaunuolių turi antsvorį arba juos jau vargina nutukimas. Pranašaujama, kad auga pirmoji karta, kurios atstovų gyvenimo trukmė bus mažesnė nei tėvų.
Asmeninio pavyzdžio galia taip pat turi įtakos vaiko svaikatai. Kaip teigia Prezidento taryba kūno rengybos, sporto ir mitybos klausimams spręsti (The President’s Council on Fitness, Sports and Nutrition), mažiau kaip 20 proc. amerikiečių laikosi federalinių rekomendacinio pobūdžio nurodymų mankštintis. Todėl nenuostabu, kad šis skaičius beveik toks pat ir paauglių grupėje. Yra įrodyta, kad iš esmės vaikai svorio nenumes, jeigu visa šeima neįsitrauks į svorio metimo programą.
Priežastys akivaizdžios: žmonės, kurie valgo pavojingus nesveiko maisto kiekius ir kurie perdaug nesistengia mankštinti savo kūnų, priauga nereikalingo svorio ir nutunka. Bet nepaisant to, kad priežastys labai gerai žinomos, reikalai tik prastėja. Netgi turėdami daugybę įrodymų, dėl ko nutunkama ir kokį pavojų sveikatai kelia nutukimas, žmonės ir toliau valgo per daug apdorotą, kaloringą, mažai maistinės vertės turintį maistą, kuris mus tukina. Kodėl? Mums jis labai skanus.
Tuo pat metu, vienas veiksnys, kuris anksčiau padėdavo žmonėms suvaldyti apetitą, praranda savo galią: gėdos jausmas. Gėda, kuri kažkada asocijuodavosi su nutukimu, tirpsta taip pat greitai, kaip kaupiasi riebalai mūsų kūne.
Mes kuriame kultūrą, kur nutukę žmonės laikomi aukomis. Užuot leidę tam gėdos jausmui dėl savo antsvorio motyvuoti mus keisti savo įpročius, mes įtikinėjame save, kad vietoje to turime keisti savo lūkesčius.
Akivaizdi tiesa
Nutukimas žudo taip pat kaip ir rūkymas. Bet mes nedrįstame pripažinti šio fakto, kadangi mums labiau rūpi, kaip nekankinti savęs psichiniais pergyvenimais ir neprarasti savigarbos jausmo, negu kaip nepakenkti savo sveikatai. Dėl politinio korektiškumo mes verčiame save nematyti didžiulės sparčiai didėjančios problemos, kuriai tikrai galime užbėgti už akių: mes maitinamės klaikiai ir nesimankštiname. Tai mirtinas derinys, kuris tampa dar baisesnis dėl nenoro pažvelgti tiesai į akis.
Jei mes atsiribosime nuo viso to triukšmo ir baksnojimų pirštu į sąžinės neturinčias maisto pramonės ir prekybos įmones, jei nustosime kartoję, kad mokyklose vaikai per mažai juda, kad mūsų genai kraustosi iš proto, mums nepatogi tiesa taps akivaizdi: tukimo epidemiją galima įveikti tik pakeitus savo pačių elgesį.
Mūsų visuomenė užaugo nejausdama nepatogumo dėl nutukimo. Juk net Biblijoje, konkrečiai, Pakartoto Įstatymo knygoje 32:13–15, tai jau išpranašauta, teigia straipsnio autorius. Politikai ir maisto gamintojai gali pripažinti, kad problema egzistuoja, bet tai yra viskas, ką jie gali padaryti. Padėti čia gali žmonėms suteikiamos žinios ir paties išsiugdytas gebėjimas efektyviai ir noriai jas taikyti praktikoje, renkantis sveikesnį gyvenimo būdą, žinoma, kai tuo pačiu vykdoma atitinkama politika ir kuriama reikalinga infrastruktūra šiam pasirinkimui įgyvendinti praktikoje. Tačiau sveikos gyvensenos iniciatyvos ir programos negali, tarsi mostelėjus burtininko lazdele, nusiurbti riebalų nuo mūsų juosmenų.
Nepaisant to, kad kai kurie ekspertai abejoja, ar valios stiprumas čia gali kuo nors padėti, tikrai įmanoma save apriboti ir sudrausminti. Rinkimės sveikus maisto produktus, saikingai mankštinkimės ir priimkime protingus kasdieninius sprendimus dėl aplinkos, gyvenimo būdo ir nuodijimosi toksinais.
Pats geriausias vaistas nuo nutukimo – realios padėties suvokimas ir atitinkami veiksmai. Tik taip mes atsikratysime viso to, kas pragaištingai veikia sveikatą, baigia savo straipsnį dietologas J.Mardianas interneto svetainėje „thetrumpet.com“.
Beje, tie, kas galvoja, kad amerikiečiai yra labiausiai nutukę žmonės mūsų planetoje, klysta. Britų dienraštis „The Telegraph“ savo interneto svetainėje „telegraph.co.uk“ šių metų birželio 13 dieną pateikė 20 šalių, kuriose gyvena labiausiai nutukę žmonės, sąrašą. JAV šiame sąraše yra tik 18 vietoje. Štai šios šalys:
1. Amerikos Samoa (salų grupė pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje)
2. Nauru (sala ir valstybė Ramiajame vandenyne)
3. Kuko Salos (valstybė-salynas Ramiojo vandenyno pietuose)
4. Tokelau (atogrąžų salynas Ramiojo vandenyno pietuose)
5. Tonga (Tongos Karalystė) – salų valstybė Ramiajame vandenyne, pietų pusrutulyje
6. Samoa
7. Palau (Mikronezijos regiono valstybė, savo nepriklausomybę paskelbusi tik 1994 metais)
8. Kiribatis (Kiribačio Respublika) (salų valstybė Ramiajame vandenyne, Okeanijoje)
9. Maršalo Salos (Maršalo Salų Respublika – salų valstybė Ramiajame vandenyne)
10. Kuveitas
11. Sent Kitsas ir Nevis (oficialiai Sent Kristoferio ir Nevio Federacija) – salų valstybė Karibų jūroje
12. Mikronezija (Mikronezijos Federacinės Valstijos) – salų valstybė Ramiajame vandenyne
13. Bahamos (Bahamų Sandrauga) – salų valstybė Atlanto vandenyne, Karibų jūros regione
14. Barbadosas – valstybė-sala Vest Indijoje, Mažųjų Antilų salose tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno
15. Belizas – valstybė Centrinėje Amerikoje
16. Kataras
17. Egiptas
18. Jungtinės Amerikos Valstijos
19. Saudo Arabija
20. Bahreinas (Bahreino Karalystė) – salų valstybė Persijos įlankoje
Ar pateksime į šį sąrašą ir mes? Viskas priklauso nuo to, ar dėdami į burną gardų kąsnį, paklausime savęs tarsi kompiuteris vartotojo: ar tu tikrai nori šį kąsnį praryti? Juk pasaulyje tiek daug alkstančių žmonių...
Parengė Leonas Grybauskas
