Kol kas konkrečių planų neatskleidžiantis E.Skrodenis tvirtino norintis išbandyti save naujoje srityje.
„Pasitraukti nusprendžiau todėl, kad man 36 metai, daugybė pokyčių Kelių direkcijoje jau įgyvendinta, spalio 31-ąją bus įvykdyta regioninių kelių priežiūros įmonių pertvarka.
Vyks Kelių direkcijos pertvarka, viešieji pirkimai centralizuoti, pradėtas metus truksiantis kokybinis kelių patikrinimas.
Viskas yra padaryta, ir aš noriu save išmėginti kitur“, – sakė E.Skrodenis, direkcijos vadovo postą paliekantis nuo lapkričio 15 dienos.
Iki ketverių metų jo kadencijos pabaigos likę daugiau negu dveji metai.
E.Skrodenis teigė ketinantis dirbti privačiame sektoriuje, tačiau konkrečių pasiūlymų sakė dar neturintis.
„Turiu sukaupęs nemažai patirties apie kelius ir transportą, galėčiau ja pasinaudoti darydamas kokius nors darbus, bet norėčiau pabandyti ir kitose srityse“, – sakė E.Skrodenis.
Jis neslėpė, kad su susisiekimo ministru Roku Masiuliu yra taręsis dėl direkcijos vadovo atlyginimo.
Maža alga buvo viena priežasčių, lėmusių sprendimą palikti šią darbovietę.
„Atlyginimų klausimas svarbus visiems, dirbantiems biudžetinėse įstaigose, nes jų vadovų algos nėra pačios didžiausios, jos tikrai neprilygsta privačiose įmonėse dirbančių žmonių atlyginimams.
Atlyginimas valdant tokį didžiulį turtą ir turint tokią didelę atsakomybę nėra stipriai motyvuojantis.
Jis siekia apie 1,8–1,9 tūkst. eurų, arba 2,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Už tokią atsakomybę privačiame versle atlyginimai gali siekti 4–6 tūkst. eurų“, – atvirai kalbėjo E.Skrodenis.
Pasak jo, susisiekimo ministras jo neragino likti vadovauti Kelių direkcijai.
„Jis protingas žmogus ir mane supranta.
Negali būti nei prievartos likti, nei prievartos išeiti“, – aiškino direkcijos vadovas.
36-erių E.Skrodenis Kelių direkcijai pradėjo vadovauti 2015 metų gruodį.
Iki tol jis dirbo Transporto kelių tyrimų institute, yra studijavęs Erfurto aukštojoje technikos mokykloje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Susisiekimo ministerijos iniciatyva dabar pertvarkomos valstybinės kelių priežiūros įmonės.
Prie „Kauno regiono kelių“ bus prijungtos kitos devynios regioninių kelių priežiūros bendrovės, taip pat valstybinė įmonė „Automagistralė“.
Į naują valstybės įmonę „Kelių priežiūra“ bus perkelta visa šiuo metu įmonių valdoma technika ir personalas, o kelių valdymas perduotas Kelių direkcijai. (BNS, LR)
