Kauno kolegijos, Rezeknės technologijų akademijos ir Baltstogės technologijų universiteto mokslininkai šiemet atliko mokslo taikomąjį tyrimą, kuriame siekė identifikuoti ir apibrėžti vartotojų preferencijas ir tipinę elgseną elektroninėse parduotuvėse.
Tyrėjai atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje 46 proc. respondentų sudarė 18-34 metų amžiaus, o dar 44 proc. buvo nuo 25 iki 49 metų amžiaus. 26 proc. apklaustųjų gauna vidutines ir didesnes pajamas, likę respondentai disponuoja mažesnėmis nei vidutinis darbo užmokestis pajamomis.
Dažniausiai ieškoma prekė internete – drabužiai
Tyrimo metu respondentams buvo pateikta įvertinti dvi dešimtis prekių ir paslaugų rūšių, tarp kurių – kelionės, žaislai, maistas, juvelyrika ir kiti produktai. Nustatyta, kad interneto platybėse statistiškai dažniausiai ieškoma drabužių.
Tyrimas rodo: tokio tipo parduotuvėse aprangos dažnai linkę dairytis apytiksliai 4 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų. Vis dėlto mokslo taikomojo tyrimo rezultatai atskleidė skirtingas vartotojų preferencijas. Lyginant tarp išvardintų šalių, drabužių e. parduotuvėse labiausiai dairosi Latvijos pirkėjai, tam išreiškė pritarimą arti 60 proc. apklausos respondentų Latvijoje.
Vos rečiau aprangos interneto platybėse ieško lenkai (44 proc.). Atsargiausiai į rūbų pirkimą internetu žvelgia Lietuvos vartotojai. Apklausoje pritarimą, kad dažniausiai ieško drabužių, išreiškė tik 12 procentų Lietuvos vartotojų. Lietuviams drabužių dairymasis e. parduotuvėse dažnumu panašiai artimas kaip ir trumpalaikių laisvalaikio pramogų – bilietų į renginius – paieška.
Lyginant su aprangos paieškomis, visų trijų šalių vartotojai avalynės dairosi gerokai rečiau. Tyrimo metu nustatyta, kad batus internetu labiau linkę įsigyti lenkai ir latviai – atitinkamai 35 ir 38 procentai iš apklaustųjų. Tuo tarpu Lietuvoje tėra tik 1 procentas vartotojų, kuriems batai – vienas dažniausių pirkinių internete.
Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad sąlyginai rečiausiai iš visų prekių kategorijų e. parduotuvėse ieškoma maisto, gėrimų, buitinės chemijos ir farmacijos produktų. Akivaizdi tendencija, jog tokio pobūdžio produkcija labiausiai domina latvius, tuo tarpu lietuviai ir lenkai išvardintų rūšių prekių e. parduotuvėse neskuba įsigyti.
Rūpi prieinamumas ir palyginimo galimybės
Tarptautinėje apklausoje dalyvavę respondentai, lygindami tradicinės ir e. parduotuvių teikiamas galimybes, kaip svarbiausias priežastis rinktis e. prekybos taškus nurodė vietos ir laiko prieinamumą, kai prekes galima rinktis fiziškai bet kurioje vartotojui patogioje vietoje. Šį privalumą itin vertina maždaug 7 iš 10 apklausoje dalyvavusių respondentų. Prieinamumas bet kuriuo paros metu svarbus vidutiniškai 8 iš 10 respondentų.
Vartotojus taip pat vilioja galimybės lyginti konkuruojančius produktų ir kainų pasiūlymus, nes tradicinės prekybos vietose tai iš vartotojo reikalauja daugiau pastangų. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos e. parduotuvių pirkėjai nesutinka, kad apsipirkimas internetu yra laisvalaikio praleidimo forma.
Taip pat vartotojai deklaruoja, kad juos mažai veikia e. parduotuvių taikomos lojalumo programos, kaip paskatinamoji priemonė jiems rečiau daro poveikį galimybė grąžinti nepatikusias prekes. Pastarasis veiksnys bene labiausiai skatina pirkti Lenkijos e. parduotuvių vartotojus – jų yra maždaug 13 procentų daugiau lyginant su Lietuvos vartotojais.
Pripažįsta šeimos ir socialinių medijų įtaką pirkimui
Tyrimo metu nustatyta, kad vartotojų pirkimo procesui didžiausią poveikį daro šeimos narių nuomonė ir informacija, pateikiama socialinėse medijose. Šeimos įtaką labiausiai pripažįsta respondentai iš Lenkijos – net 6 iš 10 apklausoje dalyvavusių Lenkijos gyventojų sutinka, kad jų sprendimą dėl prekės paveikia šeimos nariai. Tyrimo metu nustatyta, kad artimiausių žmonių įtaka Lietuvoje ir Latvijoje mažesnė bene 3 kartus – jos poveikį pirkimo elgesiui įžvelgia tik kiek daugiau nei 2 respondentai iš 10.
Socialinių medijų poveikis taip pat akivaizdžiausias Lenkijoje: jų įtakai pritarimą išreiškia 44 procentai apklaustųjų Lenkijoje, Lietuvoje tokių respondentų buvo 34 procentai. Mažiausiai socialinių medijų įtaką pirkimams pripažįsta Latvijos gyventojai – apklausoje šio veiksnio poveikį įžvelgia tik 24 proc. latvių. Lietuvoje tyrėjai įžvelgia paradoksą: pirkėjams čia didesnį poveikį daro socialinės medijos negu šeimos narių įtaka.
Visų šalių vartotojų įsitikinimu, mažiausiai paveikus pirkimo elgesiui yra įžymybių įtraukimas į produktų vartojimą – tai, kad įžymybės daro įtaką sprendimui pirkti, pripažįsta tik 10 proc. vartotojų Lietuvoje, 17 procentų Lenkijoje ir 7 procentai Latvijoje, kita dalis respondentų šiuo klausimu yra nusiteikusi neigiamai arba indiferentiškai.
Taip pat visų šalių vartotojai dažniausiai neigia televizijos reklamų ir specialiųjų pasiūlymų, pateikiamų e. paštu, galią. Atkreiptinas rinkodaros specialistų dėmesys, kad palankiau į šias priemones reaguoja tik Lenkijos gyventojai. Visų šalių respondentai mano, kad labiau nei televizija ir e. pašto pasiūlymai, jų pirkimui didesnę įtaką daro interneto reklama, prekės ženklų demonstravimas renginiuose.
Neperka dėl geresnių alternatyvų
E. prekyboje nereta situacija, kai gaminiais ar paslaugomis domimasi, tačiau iki įsigijimo etapo vartotojas neateina. Apklausus Lietuvos, Lenkijos, Latvijos respondentus paaiškėjo, jog šiuos nuo prekių ar paslaugų įsigijimo dažniausiai sulaiko kitur surasti geresni pasiūlymai, nuogąstavimai dėl kokybės ir abejonės.
Taip pat stabdo abejonė, ar tokių pirkinių apskritai reikia. Mažiausiai e. parduotuvių vartotojai nerimauja dėl asmeninių duomenų saugumo. Statistiškai retas apklaustasis turi patirtį, kad atsisakytų pirkinių dėl to, kad e. parduotuvė negarantuoja nemokamo grąžinimo. Apskritai vartotojai gana racionaliai apsvarsto savo finansines galimybes ir siūlomus apmokėjimo metodus.
Simbolinė riba – pusšimtis eurų
Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vartotojai per vieną apsipirkimo sesiją dažniausiai išleidžia iki 50 eurų – su šiuo teiginiu sutinka 72 procentų Lietuvos, 67 procentų Latvijos ir 80 procentų Lenkijos gyventojų. Pirkinių iki 100 eurų dažniau įsigyja Lenkijos vartotojai, lietuviai ir latviai internete linkę išleisti mažiau. Daugiau kaip 150 eurų išleidžia labai nedidelė dalis pirkėjų – atitinkamai pagal šalis tai sudaro nuo 13 iki 19 procentų.
Apibendrindama tyrimo rezultatus, vartotojų elgsenos specialistė, socialinių mokslų daktarė Laima Jesevičiūtė-Ufartienė iš Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto Verslo vadybos katedros pabrėžia: lyginant su tradicinėmis parduotuvėmis, visų ištirtų Baltijos šalių vartotojų elgesys elektroninėje erdvėje yra palyginti konservatyvus ir atsargus. „Stebint Europos šalių vartotojų apsipirkimo internetu tendencijas bei remiantis mūsų atlikto Baltijos šalių vartotojų elgsenos rezultatais, galima teigti, kad įprotis apsipirkti internetu vis labiau skverbiasi į lietuvių kasdienybę“.
Taip pat tyrėja atkreipia dėmesį į skirtingą Europos ir Baltijos šalių vartotojų apsipirkimo dažnį. Nustatyta, kad Skandinavijos, Beniliukso šalyse yra didesnė dalis tų vartotojų, kurie apsiperka internetu pasavaičiui: kartą į savaitę pirkimus įvykdo maždaug 27 procentai europiečių, o Lietuvoje tokių pirkėjų tėra tik beveik 4 procentai. Bent kartą per mėnesį e. parduotuvėse apsiperka 33 procentai Europos gyventojų ir 27 procentai lietuvių.
Tarptautinė tyrėjų komanda pabrėžia, kad apsipirkimo internetu preferencijoms didžiausią įtaką daro ne amžius, o vartotojų finansinės galimybės. Ji taip pat ragina atkreipti dėmesį, kad vartotojams itin svarbus atsiuntimas, todėl konkurencinio pranašumo įgijimas arba nesėkmės gali slypėti būtent čia.
„Šios tendencijos yra aiškus signalas, kad nebepakanka tiesiog turėti elektroninį pardavimo šaltinį. Būtina analizuoti vartotojų poreikių tendencijas ir elektroninį pardavimą personalizuoti, atsižvelgiant tiek į asmeninius, tiek į šalies ar kultūrinius vartotojų elgsenos veiksnius,“ – teigia Kauno kolegijos tyrėja dr. L. Jesevičiūtė-Ufartienė.
