Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei Vokietijos gyventojai, tačiau kilusioje nepasitenkinimo audroje iš dalies liko nutylėta tai, kad kai kurių produktų kokybė Lietuvoje vis dėlto atitinka vokiškus standartus.
Juoda kava – kaip Vokietijoje
Laboratorijoje ištyrus 33 produktus buvo nustatyta, kad 10 Lietuvoje parduodamų produktų savo sudėtimi, skoniu, spalva ir konsistencija atitinka vokišką produkciją.
Štai pavyzdžiui, jei kada kilo klausimas, ar lietuviai geria tokią pačią maltą kavą „Jacobs Kronung“, tyrėjai pateikė atsakymą: šio gėrimo kokybė niekuo nesiskiria nuo vokiškosios.
Panašiai ir dėl birios juodosios arbatos „Twinings earl grey tea“ – jos sudėtis taip pat nesiskiria nuo parduodamos Vokietijoje.
Į šį sąrašą taip pat patenka dešrelės „Bockwurst“, tepamasis sūris „Philadelphia Original“, vaflis pieniniame šokolade „Nestle Kitkat extra milk&cocoa“, dribsnių kvadratėliai „Nestle Cini minis“, česnakų padažas „Heinz“, pieninis šokoladas „Shogetten milk chocolate“, pieninis šokoladas „Milka Alpine milk“ bei kakaviniai sausainiai „Oreo“ su vanilės skonio įdaru.
Pagrindiniai skirtumai – sudėtyje
Vis dėlto dauguma Lietuvoje parduodamų produktų savo kokybe ir ženklinimu skyrėsi nuo parduodamų Vokietijoje, mat ten galima įsigyti natūralesnės sudėties produktų – mažiau maisto priedų, saldiklių ir kt.
Tiriant konkrečius skirtumus tarp Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų produktų, nustatyta, kad, tarkime, sausainiai „Milka Choco cookies“ su pieninio šokolado gabalėliais Vokietijoje parduodami su 35 proc. šokolado gabalėliais, o Lietuvoje – su 32 proc. šokolado gabalėliais.
Šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“, kuri parduodama Vokietijoje, yra cukraus, o Lietuvoje arbatos sudėtį sudaro cukrus, fruktozė, steviolio glikozidas.
Bulvių traškučiuose „Lays salted“ Vokietijoje sudėtyje yra saulėgrąžų aliejaus, o Lietuvoje – palmių ir saulėgrąžų.
Juodojoje arbatoje „Lipton Yellow Label tea“ Vokietijoje nėra kvapiųjų medžiagų, o Lietuvoje yra. Skiriasi ir „Nutella“ su lazdynų riešutais, Vokietijoje parduodamoje prekėje yra 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje – 6,6 proc. nugriebto pieno ir išrūgų miltelių. O štai tirpiojoje kavoje „Nestle Nescafe gold“, kuri yra parduodama Vokietijoje, kofeino kiekis reikšmingai skiriasi nuo parduodamos Lietuvoje.
Produktai tyrimui buvo atrinkti Vilniuje ir Berlyne ir lyginti laboratorijose Lietuvoje.
Situaciją vadino „neskania“
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šią situaciją vadina „neskania“ ir ketina kartu su kitomis analogiškus tyrimus atlikusiomis valstybėmis ir Europos Komisija siekti, kad maisto produktų rinka būtų bendra ir kokybės atžvilgiu.
„Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi tai užtikrinti.
Gaila, kad turime tą problemą. Mūsų ir kitų šalių priekaištus girdėjo ir Europos Komisija. Daugeliu aspektų produktų kokybė skiriasi, nes siekiama produktą atpiginti, bet manau, kad tai – tik pasiteisinimas. Yra pažadas, kad 2018-aisiais Europos Sąjunga pradės tyrimą, ir tikimės, kad bus uždrausta tiekti skirtingos sudėties produktus į skirtingas rinkas. Lietuva jau įsitraukė į tokią kovą“, – sakė B.Markauskas.
