– Ar Lietuvos vartotojai skundžiasi, kad to paties prekės ženklo tarptautinių bendrovių gaminiai, pavyzdžiui, gaivieji gėrimai ar skalbimo milteliai, pas mus prastesnės kokybės nei įsigyti Vakarų šalių parduotuvėse? – „Lietuvos rytas“ paklausė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovės Neringos Baronienės.
– Mūsų institucija įgaliota prižiūrėti, kad Lietuvos vartotojams būtų tiekiami kokybiški ir saugūs ne maisto gaminiai, o pastarųjų kokybę kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Skundų dėl dvejopos gaminių kokybės Lietuvoje ir kitose šalyse nesame gavę. Tačiau ši problema labai aktuali ir mums kelia nerimą. Pritariame slovakų užmojui kelti klausimus dėl dvejopos produktų kokybės Europos Komisijos (EK) lygiu.
Žadama visoje ES nustatyti vienodą maisto produktų tyrimo metodologiją ir spręsti dvejopos jų kokybės problemą.
– Slovakija, o netrukus ir Čekija, Vengrija jau nustatė, kad dalies jų rinkai tiektų to paties prekės ženklo gaminių kokybė prastesnė nei Vakarų šalyse. Ar tokių įrodymų turi ir Lietuva?
– VMVT ėmėsi lyginamųjų maisto produktų kokybės tyrimų. Ši tarnyba nustatė, kad skyrėsi 23 iš 33 tirtų produktų, pardavinėjamų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėtis.
Mūsų tarnyba tyrė transporto priemonių padangas saugumo požiūriu. Patikrinus dešimt jų modelių nustatyta, jog gaminių charakteristikos niekuo nesiskiria. Bet tai tik vienas iš tūkstančių gaminių.
– Tarptautinės bendrovės dabar teisinasi, kad Rytų ir Vidurio Europos šalių rinkoms siūlo kiek kitokių sudedamųjų dalių produktus tik todėl, kad nori atsižvelgti į vietos vartotojų skonį, įpročius.
Bet ar tokie pasiteisinimai nėra grynas akių dūmimas, o iš tiesų norima mums iškišti prastesnį gaminį už panašią kainą, nes kas gali patikėti, kad mūsų vartotojai labiau mėgsta žuvų pirštelius, kuriuose mažiau žuvies, ar šokoladą, pagamintą iš mažesnio kiekio kakavos?
– Tai tikėtina prielaida, bet negaliu taip teigti, kol neturime įrodymų. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokie kokybės skirtumai pastebimi konkrečiuose to paties prekės ženklo gaminiuose. Tada galima kalbėti apie tikruosius gamintojų tikslus.
Gal atsižvelgiama į rinkos konkurencingumą ir vartotojų perkamąją galią. Įstatymai gamintojus įpareigoja pateikti neklaidinančią informaciją apie produktus, jų sudėtį ir atitinkamai įvertinti prekes. Tačiau jokiu būdu ES rinkose negali būti pirmarūšių ir antrarūšių vartotojų. Tie patys produktai visur turi būti vienodos kokybės.
– Tai tvirtina ir EK pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris, siūlantis šalių nacionalinėms institucijoms suteikti didesnius įgaliojimus kovoti su jų vartotojų diskriminavimu. Gal jūsų institucijai ir VMVT trūksta galių apginti mūsų rinką nuo prastesnės kokybės gaminių?
– Pirmiausia reikia skirti daugiau dėmesio gaminių kokybės tyrimams, o nustačius dvejopus standartus numatyti poveikio priemones. Tokie tyrimai brangiai kainuoja, bet būtini.
Dabar mums svarbu sulaukti iš EK vienodos kokybės nustatymo metodologijos ir vienodų gairių, kaip elgtis pastebėjus dvejopus gaminių standartus.
Rugsėjo pabaigoje Briuselyje vyks pasitarimas dėl skirtingos maisto produktų kokybės. Po šio darbo grupės posėdžio bus aiškiau, ką galime daryti gindami mūsų vartotojų interesus.
– Vadinasi, kol kas neprašote Seimo ir Vyriausybės suteikti jums daugiau galių saugant mūsų rinką nuo prastesnės kokybės gaminių?
– Šiuo metu dar nėra tokio poreikio, nes reikia daugiau tyrimų, kurie leistų nustatyti gaminių kokybės skirtumus pas mus ir Vakarų šalyse.
– Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pareiškė, kad J.C.Junckeris, užuot baksnojęs į nacionalines institucijas, turėtų pasirūpinti, kad EK tiesiog uždraustų tarptautinėms korporacijoms tiekti šalių rinkoms dvejopų standartų produktus. Gal tai būtų aiškiausias sprendimas, užkertantis kelią visokiam gamintojų gudravimui?
– Pritarčiau nuomonei, kad bendroje ES rinkoje negali būti antrarūšių vartotojų – visiems turi būti tiekiami vienodi to paties prekės ženklo gaminiai.
Tačiau bet kuriai valstybei vienai sunku spręsti tokią problemą. Čia būtinas visų ES šalių ir EK bendradarbiavimas, nes kalbama ne apie nacionalinius, o pasaulinius gamintojus.
