Pastebima, kad e. parduotuvių lankytojai renkasi patogesnius pirkimo ir siuntų atsiėmimo būdus bei atsisako atsiskaitymų grynaisiais. Apie pirkimo internetu įpročius pasakoja Marius Radavičius, UAB „Baltijos didmena“ direktorius, vieno didžiausių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje e. komercijos projektų – žinomų prekės ženklų e. išparduotuvės membershop.lt – vadovas ir naujo projekto newmood.lt sumanytojas.
Pirkėjai – panašūs
Vos atsiradusi pirmoji Lietuvoje e. parduotuvė membershop.lt, veikianti klubo principu ir siūlanti pirkėjams didžiulius žinomų prekių ženklų išpardavimus, netrukus tapo populiari ir Latvijoje bei Estijoje. Marius Radavičius sako, kad nuo pat pradžių augimas visose trijose šalyse buvo panašus, kaip ir panašūs išlieka vartotojų įpročiai.
„Per septynerius veiklos metus gerai pažinome savo pirkėjus. Vis dėlto visose trijose šalyse jie mažai kuo skiriasi, nors kai kurie jų įpročiai jau keičiasi. Kaip ir daugelyje sričių, pirkdamos internetu aktyvesnės yra moterys (25–50 m.). E. parduotuvėse jos įsigyja prekių sau, vaikams, vyrams bei daiktų namams. Beje, apie pusę „vyriškų“ užsakymų padaro taip pat moterys, – šypsosi e. parduotuvių „Membershop“ įkūrėjas. – Dažniausiai užsakomi drabužiai ir avalynė, nors lietuviai daugiau perka kosmetikos, o latviai ir estai – vaikiškų prekių. Galima spėti, kad keičiasi žmonių gyvenimo stilius, nes paskutiniu metu visose trijose šalyse sparčiai populiarėja aktyvaus laisvalaikio prekės ir avalynė. Be to, lietuvius visuomet domina mūsų dizainerių kolekcijų išpardavimai. Vidutiniškai vienu pirkimu estai išleidžia 65 eurus, lietuviai – dešimčia eurų mažiau, o latvių krepšelis sudaro 61 eurą“.
Kelią skinasi naujas pirkimo būdas
Šiuolaikinės technologijos gana stipriai pakeitė elektroninius pirkimus – įdiegę mobiliąsias aplikacijas į savo telefonus ar planšetes, pirkėjai gali neatsitraukdami nuo savo kasdienės veiklos rinktis prekes, jas užsakyti ir atsiskaityti. Nuo pasaulinių tendencijų, pasak vieno didžiausių e. komercijos projektų Baltijos šalyse sumanytojų, neatsiliekame ir mes.
„Galiu pasakyti, kad pirkėjų, kurie apsiperka naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais, procentas mažai kuo skiriasi nuo kitų Europos šalių. Latvijoje „išmaniųjų“ pirkėjų šiek tiek daugiau (40 proc.), Lietuvoje tokį būdą pirkti renkasi dviem, o Estijoje – keturiais procentais mažiau. Tiesa, pastebime, kad daugiau kaip pusę šių pirkimų yra per „Membershop“ mobiliąją aplikaciją“, – pasakoja M. Radavičius.
Kurjerius keičia paštomatai
Dar neseniai interneto parduotuvių lankytojams prekes dažniausiai pristatydavo kurjeris, nes taip gerokai patogiau nei pačiam atsiimti siuntą pašto skyriuje ir taikytis prie jo darbo laiko. M. Radavičius sako pastebintis tendenciją, kad visose Baltijos šalyse populiarėja paštomatai.
„20 proc. lietuvių internetu užsakytas prekes pristato kurjeriai, dukart daugiau latvių ir 40 proc. estų taip pat renkasi šį pristatymo būdą. Vis dėlto aiškiai matyti, kad kurjerių paslaugų prireikia rečiau, – tvirtina žinomų prekės ženklų e. išparduotuvės membershop.lt vadovas. – Juos keičia paštomatai, kurie ypač populiarėja Lietuvoje. Suprantama, kodėl: siuntinį gali atsiimti kada tik patogu, be to, ne mažiau svarbu tai, kad toks pristatymas yra pigesnis. 60 proc. estų, e. parduotuvių pirkėjų, taip pat renkasi paštomatus. Beje, nors šis pristatymo būdas priimtinas ir latviams, jie gana dažnai linkę prekes atsiimti pašto skyriuose“.
Mažėja atsiskaitymų grynaisiais
Už internetu užsakytas prekes atsiskaityti galima kreditinėmis kortelėmis, pervesti pinigus per banką ar paypal sistemą, taip pat sumokėti grynaisiais, gavus prekę. Pasak UAB „Baltijos didmena“ vadovo, nors dar nemažai klientų linkę mokėti kurjeriui, vis dažniau renkamasi e. atsiskaitymus.
„Kas antras (56 proc.) Lietuvos e. parduotuvės pirkėjas vis dar linkęs mokėti tik gavęs prekes grynaisiais. Kiek mažiau tokį atsiskaitymą renkasi Latvijoje (41 proc.) ir Estijoje (39 proc.). Vis dėlto pastebime, kad mažėja atsiskaitymų grynaisiais. Visose trijose šalyse populiariausia už įsigytas prekes mokėti per banką. Na, o kreditinės kortelės ar paypal sistema tik Latvijoje dažniau naudojamasi (apie 10 proc. pirkėjų, o Lietuvoje nesiekia nė 2 proc.), – teigia M. Radavičius, kartu pasidžiaugdamas, kad panašūs vartotojų įpročiai leidžia visose Baltijos šalyse tolygiai vystyti e. komercijos projektą, kuris dabar švenčia jau septintąjį gimtadienį.
