Daugiau nei pusė robotų industrijos – karo pramonėje
J. Katkus pasakoja, jog kalbant apie šiuolaikinius robotus privalu atskirti du jų tipus: siekiančius atkartoti žmogų ir tuos, kurie neturi ir niekada neturės su juo jokio panašumo. Ir pastarųjų šiandien yra daugybę kartų daugiau nei pirmųjų.
„Jei žiūrėtume į visą pasaulinę robotų industriją, tai 90 proc. jos sudaro pramoniniai ir kariniai robotai. Visa robotų industrija šiai dienai vertinama apie 90 mlrd. dolerių. Iš jų maždaug 50 mlrd. tenka karinei pramonei. Dar 30 mlrd. pasidalina elektronikai – robotai, gaminantys telefonus ar kompiuterius, dirbantys automobilių gamyboje ir plastiko bei metalo perdirbime. Visi robotai, kurių mes laukiame savo namie ar sveikatos apsaugoje, šiandien sutelpa į paskutinius 10 mlrd. dolerių“, – teigia „Factobotics“ vadovas.
Sveikatos sektorius – itin reikli sritis
Nepaisant to, robotų, skirtų dirbti su vyresniais žmonėmis ar specialiųjų poreikių vaikais, skaičius tik auga. Šioje srityje eksperimentus atliekantis Portsmuto universitetas jau ne vienerius metus dirba su robotu, kuris be jokio žmogaus įsikišimo galėtų mokyti autizmu sergančius vaikus.
Portsmuto universiteto tyrimai nustatė, kad vaikams RAT (Robot Assisted Therapies) priimtinesnės už mokymąsi su žmonėmis, nes robotų atsakymai labiau nuspėjami ir visuomet paklūsta aiškiai logikai. Tuo pačiu robotas gali daugybę kartų autizmu sergančiam vaikui kartoti tą patį nesierzindamas ir nepamesdamas proceso sekos, kaip greičiausiai pasielgtų žmogus.
Tiesa, kol kas tokių robotų galimybės itin ribotos, o laikai, kai jie galės atstoti žmogišką elgesį, bet nekartoti jo minusų, dar toli ateityje.
„Realiame gyvenime jau dabar egzistuoja medicininiai robotai, tačiau jie – itin specifiniai. Ir juos užauginti iki mokslinės fantastikos lygio bus labai sunku. Sukurti vieną mechanizmą, kuris dirbtų, pavyzdžiui, seselės darbą, kur reikia atlikti dešimtis skirtingų užduočių ir palaikyti žmogišką kontaktą, kol kas neįmanoma. Didžiausias iššūkis yra pats bendravimas, kurį tobulinti bando daugybės skirtingų sričių specialistai“, – aiškina J. Katkus.
Sunkiausia – atkartoti bendravimą
Bandymų sukurti kompiuterinę sistemą, gebančią atkartoti žmogaus emocijas, netrūksta. Deja, šie dažniausiai baigiasi nesėkmingai. Pavyzdžiui, „Microsoft“ pokalbių robotas (chatbot) Tay, turėjęs iš „Twitter“ žinučių pats perprasti žmonių bendravimo peripetijas ir sugebėti jas savarankiškai atkartoti, greičiau nei per 24 valandas pradėjo reikšti savo prieraišumą genocidui bei nacių idėjoms ir turėjo būti priverstinai išjungtas.
Naujausias garsiai nuskambėjęs bandymas sukurti sistemą, gebančią bendrauti kaip žmogus, buvo kinų mokslininkų sukurta ECM pokalbių roboto sistema. Šis, ištyręs socialinių tinklų žinutes, išmoko kalbėdamasis su naudotoju vertinti ne vien jo žinučių turinį, o ir pasirinkti emociją, kuria pateiks atsakymą. Tad sužinojęs, jog jo pokalbio partneris pavėlavo į darbą, atsakytų remdamasis tuo, į kokią nuotaiką žmogus atsako geriausiai, t.y. užjausdamas, pajuokaudamas arba pasakydamas ką nors įkvepiančio.
„Pamėgdžioti mūsų mąstymą – beprotiškai sudėtinga ir nepaisant to, kad apie tai mokslas svajoja jau seniai, procesas užtruks dešimtmečius. Kita vertus, kai ši technologija jau ateis, nebus srities, kurios ji iš esmės nepakeistų. Kasdienybėje atsiras dešimtys robotų, o toje pačioje medicinoje efektas bus neįsivaizduojamas – tik pabandykite pagalvoti, kaip sistema pasikeistų, jei kiekvienas pacientas turėtų su kuo bendrauti, ir jaustų kito palaikymą“, – pasakoja ekspertas.
Kol kas absoliuti dauguma pasaulyje sukuriamų robotų neskirti bendrauti su žmonėmis. Artimiausiu metu tai neturėtų keistis, mat tikrai naudingi bendraujantys robotai taps tik įvykus didžiulei mokslo pažangai.
Plačiau šias temas ekspertai pristatys Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“, vyksiančiame spalio 12-13 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių ateities tema organizuojamų renginių šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.
Finansuojama Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis
