„Bega” užsiaugino raumenis – grūdai plūsta į naująjį terminalą

Uostas ir įmonė - partneriai
 
„Begos“ krantinių rekonstravimo ir naujo geležinkelio statybų vertė - apie 4 mln. eurų. Tai  paskutinis žemės ūkio produktų terminalo plėtros etapas. Sudėtingą, didelės apimties projektą  įgyvendino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkursą laimėjusi bendrovė „Latvijas  tilti“.

„Šis projektas - puikus valstybės ir privataus verslo sinergijos pavyzdys. Jūrų uosto direkcijos investicijos krovos įmonėms atveria galimybę sėkmingai plėtoti savo veiklą, ypač didinant lietuviškų žemės ūkio produktų eksportą“, – kalbėjo KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
 
Prieš ketverius metus „Begos“ teritorijoje pastatytas 236 metrų ilgio ir 30 metrų pločio pirsas    atvėrė galimybes čia priimti didesnius „Panamax“ tipo laivus. Naujojo žemės ūkio produktų terminalo plėtros projektas pripažintas itin svarbiu Klaipėdos uosto investiciniu projektu. 

Anot A.Vaitkaus, tokių įmonių kaip „Bega“ veikla uoste, gerina Klaipėdos įvaizdį tarptautinėse rinkose, klientams užtikrina paslaugų patrauklumą, didėjant krovinių apyvartai, ir uosto direkcijos, ir valstybės biudžetą mokesčių pavidalu papildo daugiau pajamų.

„Begos“ teritorijoje darbuojasi kita Latvijos įmonė BMGS  - rekonstruojamos dar dvi  krantinės. Jos vienos pirmųjų Klaipėdos uoste perstatomos taip, kad perspektyvinis gylis 16,5 metrus.

Prieš ketverius metus pradėjęs veikti „Begos“  žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalas – vienas galingiausių Baltijos regione. Paskutiniame statybų etape investuota 8 mln. eurų  - įrengtos šešios 10 tūkst. kubinių metrų  talpyklos, geležinkelio vagonų ir autotransporto krovos stotys. 

Naujomis siloso talpyklomis naudosis pagrindinė „Begos“ partnerė – grūdinių kultūrų eksportą per Klaipėdos uostą veržliai plėtojanti tarptautinio žemės ūkio koncerno „Danish Agro“ įmonė Lietuvoje „Baltic Agro“ - ketina savo apyvartą kitąmet padidinti dvigubai.

„Begos“ žemės ūkio produktų krovos terminale galima sukaupti daugiau  300 tūkst. tonų grūdų bei kitos žemės ūkio produkcijos, čia veikia trys geležinkelio vagonų bei autotransporto iškrovos stotys, grūdai valomi ir džiovinami, atgabentų krovinių kokybė  vertinama laboratorijose.

„Visiškai automatizuotame terminale grūdinių kultūrų siuntas galime priimti ir krauti pagal visas įmanomas logistikos schemas – supakuotas, palaidas, sudėtas į konteinerius“, - pažymėjo ilgametis „Begos“ verslo strategas ir savininkas Aloyzas Kuzmarskis.

Įgyvendinus visas sumanytas technologines naujoves, „Begos“ žemės ūkio produktų terminalo metų pajėgumas išaugo iki 4 mln. tonų. Šiuo metu čia intensyviai kraunami lietuviški grūdai. 

Pernai Lietuvoje prikulta 5,7 mln. tonų grūdų. Apie pusė pernykščio derliaus (apie 2,8 mln. tonų) laivais išplukdyta į užsienio šalis. 

Klaipėdos uoste be „Begos“ grūdines kultūras krauna dar kelios įmonės. „Klasco“ pernai priėmė 1,5 mln. tonų dreliaus. Naujas žaidėjas lietuviškų grūdų krovos rinkoje – Malkų įlankos terminalas.  

Prieš ketvirtį amžiaus „Bega“ įsikūrė Jūrų uoste veikusio celiuliozės ir kartono fabriko teritorijoje. Tuomet ši vieta nebuvo pritaikyta biriems kroviniams – teko statyti naujus sandėlius, rekonstruoti krantines. Visos privačios kompanijos investicijos per tą laiką siekė apie 50 mln. eurų. 

„Komplektuojame įrangą naujam cemento terminalui - juo naudosis savo produktų eksportą  didinant įmonė „Akmenės cementas“. Įrengsime naujas universalias birių krovinių talpyklas, įrangą „Baltmax“ tipo laivams krauti“, - sakė „Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

„Begos“ savininkai laukia, kada laivybos kanalas šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje KVJU direkcijos lėšomis bus išgilintas iki 17 metrų .

Tuomet čia veikiančių krovos kompanijų terminalams atsivertų naujos galimybės - galės aptarnauti didžiausius „Panamax“ tipo laivus.