Ministras pirmininkas sako esantis nustebęs, kad apie spaudimą imta kalbėti jau neinant pareigų.
„Tikrai nenorėčiau vertinti, bet labai svarbu, kad žmonės dirbdami valstybės institucijose tam tikrose, tą turėtų padaryti savo laiku. Jeigu buvo menamai daromas toks spaudimas, tai kas draudė, kas neleido apie tai kalbėti? Dabar šis kalbėjimas - panašu, kad ponia Korsakaitė stoja į vieną iš teisme nagrinėjimų šalių pusę ir ta pusė nėra valstybė“, - pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Naujienų portalas 15min.lt pirmadienį pranešė, jog D. Korsakaitė Vašingtono arbitražui liudijo, kad prezidentė darė spaudimą dėl „Vilniaus energijos“ šildymo tarifų, bei kartu su premjero tarnyba darė politinį spaudimą, siekiant nacionalizuoti „Vilniaus energijos“ sutaupytas lėšas.
D.Korsakaitė savo liudijime taip pat teigia bijojusi, kad prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) prieš ją gali pradėti politiškai motyvuotą tyrimą. D.Korsakaitė teigė, kad „Veolia“ grupės įmonėms Lietuvos teisėsaugos institucijos pateikė kaltinimus, nors VKEKK ekspertai paskelbė ataskaitą, kuri nepatvirtino teiktų kaltinimų, rašė portalas.
Prezidentės spaudos tarnyba nekomentuoja D. Korsakaitės liudijimų.
Didžiausia pasaulyje vandens tiekimo įmonė „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 120 mln. eurų žalos atlyginimo. Lietuvos centrinės valdžios, Vilniaus savivaldybės ir teisėsaugos pareigūnai kaltina „Veolios“ atstovus neteisėtai manipuliavus energijos kainomis ir paskelbė apie 200 mln. eurų pretenziją koncernui.
Buvusiems „Vilniaus energijos“ vadovams FNTT taip pat iškėlė baudžiamąją bylą. Teisėsauga teigia, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis „Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ bei šilumos vartotojams padaryta beveik 3 mln. eurų žala. „Vilniaus energija“ teigia, kad teismo procesas grindžiamas klaidingais duomenimis ir prasimanymais.
