– Pertvarkant Darbo biržą sumažės darbuotojų, bet kaip tai padės geriau aptarnauti darbo ieškančius žmones? – „Lietuvos rytas“ paklausė socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės.
– Keičiame ne tik įstaigos pavadinimą, bet ir jos struktūrą, valdymą. Dabar esančias 10 teritorinių biržų ir centrinę būstinę pakeis viena Užimtumo tarnyba, kuri turės 4 regioninius ir 2 bendro pobūdžio departamentus. Administracijos darbuotojų sumažės 13 proc., o vadovų daugiau nei perpus.
Daugiau tarnybos darbuotojų dirbs tiesiogiai su darbo ieškančiais žmonėmis ir darbdaviais.
Taip pat įstaiga labiau atsižvelgs į skirtingų klientų grupių, pavyzdžiui, jaunimo, neįgaliųjų, vyresniojo amžiaus žmonių poreikius, bus skiriama daugiau dėmesio konkrečiam asmeniui.
Tikimės, kad tai padės žmonėms greičiau gauti darbą, o ilgalaikiams bedarbiams – integruotis į darbo rinką.
– Vis dėlto dabar žmonės turbūt nedirba ne todėl, kad niekaip neranda darbo. Kai kurie nepatenkinti siūlomu atlygiu, kai kurie linkę geriau gyventi iš pašalpų.
Ką čia gali padėti kitaip pavadinta Darbo birža, jei darbdaviai geriau mokamoms darbo vietoms patys ieško darbuotojų į ją nė nesikreipdami?
– Iš tiesų darbdaviai visų laisvų darbo vietų neregistruoja Darbo biržoje, bet ji su įmonėmis pasirašo vis daugiau bendradarbiavimo sutarčių. Mums svarbu žinoti realų darbuotojų poreikį, nes tuomet galima gerinti profesinį rengimą, perkvalifikuoti žmones.
Antai daug kalbama, kad trūksta informacinių technologijų specialistų, ypač programuotojų, bet Darbo birža neturi tikslesnės informacijos, kiek jų dar būtų galima įdarbinti, nes bendrovės neregistruoja laisvų šios specialybės darbo vietų.
Reformavus Darbo biržą joje veiks ryšiais su darbdaviais užsiimantys poskyriai. Pavyzdžiui, Panevėžyje, kur vykdomas bandomasis šio modelio projektas, kone dvigubai padaugėjo Darbo biržoje registruotų darbo vietų. Darbuotojų paieškos per Darbo biržą naudingos ir darbdaviams, nes galima juos greičiau perkvalifikuoti, ieškoti specialistų visoje šalyje.
– Kaip įmanoma siūlant darbą paskatinti dirbti tuos, kurie jau daug metų įnikę į alkoholį ir linkę gyventi iš pašalpų?
– Tokių asmenų tarp ilgalaikių bedarbių yra mažuma. Dabar ilgalaikis nedarbas jau sumažėjęs nuo 5,5 proc. iki kiek daugiau nei 3 proc. ir tai net mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Darbo birža padėjo nemažai daliai ilgai nedirbusių žmonių grįžti į darbo rinką.
Žinoma, kai kurių asmenų niekaip nepriversi dirbti, bet iš 150 tūkst. bedarbių tik per 30 tūkst. gauna socialines pašalpas. Dauguma žmonių į Darbo biržą ateina ne dėl to, kad nenori dirbti ir tenkinasi pašalpomis.
– Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas supliekė Darbo biržos reformą, o šią įstaigą pavadino nesusipratimu. Jis sako, kad pati valstybė, plėtodama viešąsias paslaugas, turėtų kurti paklausias ir geriau mokamas darbo vietas.
Gal tikrai ši didžiulė organizacija – jau atgyvena?
– Negalėčiau pritarti tokiai nuomonei. Ši Vyriausybė siekia mažinti išlaidas viešajam administravimui. Kurti valstybės finansuojamas papildomas darbo vietas, kai tuo užsiima verslas, nematau prasmės. Tai realios naudos neduodanti tik trumpalaikė priemonė, kuri kartais pasitelkiama krizės laikotarpiais.
Turime veikti kita kryptimi – gerinti sąlygas verslui investuoti į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas, kurios leistų darbdaviams daugiau mokėti darbuotojams.
Aišku, tai ne Užimtumo tarnybos užduotis. Priimant naują Darbo kodeksą, kitus įstatymus buvo prognozuojama, kad dėl šių pakeitimų darbo užmokestis kils sparčiau. Stebėsime, ar tikrai sulaukiama tokio efekto, ir atitinkamai tikslinsime įstatymus.
– Nedarbo lygis vis dar didelis, o darbdaviai skundžiasi, kad sunkiai randa reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.
Gal Užimtumo tarnyba galėtų labiau prisidėti perkvalifikuojant žmones pagal darbo rinkos poreikius?
– Be abejo, didžiausia problema, kad dabar didesnė pusė Darbo biržoje registruotų asmenų neturi jokios specialybės.
Jie siunčiami įgyti kokių nors profesinių žinių, bet vis viena daugybės žmonių kvalifikacija nėra reikiamo lygio arba jų specialybė nepaklausi darbo rinkoje.
Dabar jau negalima kaltinti Darbo biržos, kad ji finansuoja niekam nereikalingą profesinį mokymą. Žmonės patys renkasi specialybes. Tik reikia stiprinti ryšį su verslu, kad galėtume labiau atitikti darbo rinkos poreikius.
