Projekto pradžioje numatoma į paslaugos sukūrimą investuoti apie 700 tūkst. eurų ir pirmaisiais mėnesiais pagrindiniuose Europos oro uostuose nuomoti 100 „Segway“ ir 100 riedžių. Anot Mariaus Stonkaus, „SKYCOP“ vadovo, pirmų 30 min. kaina galėtų svyruoti nuo 3 iki 5 eurų, valanda – 7 eurai, o įmonės apskaičiavimais apie 10 proc. iš 900 milijonų kasmet lėktuvais keliaujančių per Europos oro uostus žmonių mielai pasinaudotų laiko sutaupančia paslauga. Atstumas tarp terminalų Londono Hitrou ar Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostuose – 5 km, tad patekus į vieną iš didžiųjų Europos oro uostų pasiekti jungiamąjį skrydį su riedžiu gali būti tikras išsigelbėjimas.
„Jungiamųjų skrydžių keliautojų mobilumo oro uoste problema yra kur kas opesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Deja, bet panašu, kad šios problemos nėra kam spręsti, nes niekas neprisiima atsakomybės. Oro linijoms svetimame oro uoste besiblaškantys keleiviai nerūpi, o oro uostams prisitaikyti prie geometrine progresija didėjančių srautų paprasčiausiai nėra šansų. Mūsų siūlomais riedžiais galėtų pasinaudoti ne tik skubantys, bet ir dėl atidėto ar atšaukto skrydžio nuobodžiaujantys keleiviai – tokia paslauga leistų daug patogiau „pasivaikščioti” po oro uostą, pamatyti ne tik laukimo sales, bet ir apžiūrėti oro uosto architektūrą ar aplankyti parduotuves.“
Skrydžių ekspertai kelionei nuo vieno iki kito terminalo rekomenduoja skirti 2 valandas, tačiau dalis keleivių į jungiamąjį skrydį suspėti net neturi šansų. Ne retas atvejis kuomet skrydis vėluoja trimis valandomis ar daugiau, todėl didelė tikimybė, kad kitas lėktuvas jau bus pakilęs ir beliks tikėtis, jog oro linija atlygins patirtą žalą. Žinant, kad nuo vėlavimo ar kitokio tipo oro linijų aplaidumo kasdien nukenčia virš 100 000 keleivių, tokie incidentai gali pasitaikyti kiekvienam.
„Jungiamieji skrydžiai dažniausiai skirti tolimoms kelionėms, atostogoms, suplanuotoms prieš metus ar daugiau, ar svarbiems verslo susitikimams, todėl patiriama žala – kur kas didesnė. Deja, tačiau oro linijos dažnai stengiasi išsisukti iš situacijos kaltindamos prastą orą, oro uostų susisiekimų sistemą ar techninius nesklandumus“, – būdus, kaip bendrovės bando apgauti nepatogumų patyrusius keleivius vardina M. Stonkus. „Keliautojams svarbu nepapulti į šiuos spąstus ir žinoti savo teises – visų pirma, pareikalauti elementarių dalykų: maisto, vandens, telefono skambučio ir interneto, o tuomet nepamiršti užpildyti skundo formą. Skundą galima pateikti tiesiogiai oro linijoms, o susidūrus su bendrovės išsisukinėjimais arba neturint laiko ginčams, patariama kreiptis į skundų nagrinėjimo profesionalus, kurie visą darbą padarys už jus. Nuskriaustieji pagal EK 261/2004 reglamentą gali gauti iki 600 eurų kompensaciją. Priklausomai nuo aplinkybių, vidutiniškai tai galima padaryti net ir praėjus 6 metams po skrydžio.“
