Šiuo metu tiesiama 4,9 kilometro ilgio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Jiesios iki Rokų, kuria ateityje dundės krovininiai traukiniai. Dabar jie nukreipiami per miestą, todėl net seniai geležinkelio kaimynystėje įsikūrę kauniečiai pradėjo naktimis vartytis lovoje.
„Gausus lietus šią vasarą trukdė darbams, nes esant šlapiam gruntui neįmanoma jo tinkamai sutankinti“, - aiškino „Rail Baltica“ direkcijos direktoriaus pavaduotojas Vidas Žvinys. Pastarosiomis savaitėmis aplinkkelio tiesimo darbai gerokai suaktyvėjo, o juos baigti numatoma 2018-ųjų gegužę.
Šiame ruože patiesta apie 30 procentų europinės vėžės bėgių.
Gelžbetoninius pabėgius tiekia Lietuvos ir Lenkijos gamintojai, o bėgiai laivais plukdomi iš Ispanijos.
Pasak V.Žvinio, gelžbetoniniai pabėgiai turėtų tarnauti apie pusšimtį metų, o medinius tenka keisti po 7-12 metų. Vis tik kai kuriose geležinkelio vietose išsiversti be medinių pabėgių nepavyksta.
Geležinkelio ruože Jiesia-Rokai teko imtis ir neįprastų įrenginių statybos - tai 3 aukštų gabijonai. Jie primena sustatytus metalinės vielos narvus, kurie pripildomi akmenimis ir skalda.
Gabijonai skirti patikimiau sutvirtinti šlaitus, nes ištisinę sieną vanduo greičiau paplauna. Bendras šių įtvirtinimų ilgis siekia 1,35 kilometro.
Šiuo metu paskelbtas konkursas įrengti europinės vėžės geležinkelio liniją nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įsikūrusio Kauno intermodalinio terminalo.
„Ši jungtis nepaprastai svarbi, nes atvertų galimybes geriau išnaudoti intermodalinio terminalo galimybes“, - kalbėjo V.Žvinys.
Paskelbti konkurso nugalėtoją ir pasirašyti sutartį dėl 10 kilometrų ilgio linijos statybos tikimasi iki metų pabaigos. Dar maždaug dvejus metus truktų šios „Rail Baltica“ atkarpos statybos.
Šiuo metu „Rail Baltica“ linija nutiesta nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. Nors iš Kauno į Bialystoką važinėja keleiviniai traukiniai, dėl techninių ypatumų jie juda labai lėtai.
