Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos konkurso rezultatus nepagrįstai apskundęs ir Malkų įlankos tvarkymo darbus pristabdęs konsorciumas nieko neprarado.
Užtat valstybė ir privačios įmonės skaičiuoja nuostolius, nes projektas pajudėjo tik dabar.
Ilgam sustabdė darbus
Malkų įlankoje numatyti darbai susieti su pietinės Klaipėdos jūrų uosto dalies plėtra – akvatorijos gilinimo, krantinių rekonstravimo projektais.
Ten įsikūrusi didžiausia Baltijos šalyse Vakarų laivų gamykla (VLG), įmonės „Klaipėdos Smeltė“ valdomas regioninis konteinerių skirstymo centras, veikia kitos krovos kompanijos.
Per daugelį metų Malkų įlankos dugne nusėdo smėlio ir dumblo sąnašos – ją reikia valyti ir gilinti, kad per akvatoriją prie krovos krantinių galėtų švartuotis didesnės talpos laivai. Iš viso numatyta pašalinti apie 260 tūkst. kubinių metrų įlankoje susikaupusio užteršto grunto.
Šiuo projektu bene labiausiai suinteresuoti VLG savininkai.
Malkų įlankoje plaukiojantys laivų remonto dokai stringa, nes jų duobėse, nevalytose nuo sovietmečio, susikaupė nemažai toksinėmis medžiagomis užteršto grunto, kurį reikia pašalinti.
KVJU direkcija prieš kelerius metų paskelbė 11,4 mln. eurų vertės statybų konkursą dėl Malkų įlankos valymo ir gilinimo darbų, bet jį sustabdė dviejų jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių bendrovių „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V.“ konsorciumas.
Pasiūlę pagilinti Malkų įlanką 2 mln. eurų brangiau nei kiti rangovai konsorciumo atstovai įsižeidė, kad KVJU direkcijos konkurso komisija nugalėtoja pripažino kitą bendrovę.
Jo dalyviai bylinėjosi teisme, bet nieko nepešė – pasirodo, įstatymai nepažeisti.
Įšaldytos investicijos
„Projektas parengtas, galėjome pasirašyti rangos sutartį. Jei ne ginčai teisme, įlanka jau būtų išgilinta. Rangovai įšaldė investicijas. Dėl to praradome metus“, – apgailestavo KVJU direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Vakarų laivų gamykla irgi nesnaudė – patikėjusi, kad Malkų įlanka bus tvarkoma, iš bankrutavusios Juodkalnijos valstybinės įmonės „Adriatic Shipyard Bijela“ įsigijo didžiulį plaukiojantį doką, pritaikytą didelės talpos „Panamax“ laivams remontuoti.
Didžiausias pasaulyje transporto laivas „Dokwice Vanguard“, nuo Adrijos jūros įveikęs apie 7500 kilometrų, 235 metrų ilgio ir 53 metrų pločio milžiną jau atplukdė į Klaipėdą.
Tačiau Malkų įlankoje vieta didžiausiam Baltijos šalyse dokui dar neparengta, tad jis laikinai prišvartuotas prie VLG antrinės įmonės Vakarų Baltijos laivų statyklos krantinių.
„Jeigu toks dokas jau veiktų Klaipėdos uoste, neatsigintume užsakovų – laivai plauktų vienas po kito“, – kalbėjo didžiausiam Estijos įmonių koncernui „BLRT Grupp“ priklausančios VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Projektai skęsta teismuose
Jūrų verslo rinka iš esmės pasikeitusi – dabar krovinius ir keleivius gabena vis didesni laivai. A.Šileika neslėpė, kad VLG įmonėms dažnai tenka atsisakyti pelningų užsakymu tik dėl to, jog Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra dar nepritaikyta „Panamax“ laivams.
„Užvilkinus Malkų įlankos tvarkymo konkursą ne vien uosto direkcija skaičiuoja nuostolius – nukentėjo ir privačios kompanijos. Jau ne pirmą kartą priekabūs rangovai skandina strateginius plėtros projektus“, – apgailestavo V.Paukštė.
Civilinę bylą pralaimėjusioms įmonėms „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V.“ jokia finansinė ir administracinė atsakomybė negresia – pagal Lietuvos įstatymus, visi pretendentai į valstybės užsakymus konkursų rezultatus gali skųsti.
VLG ir kitų įmonių specialistai tik gūžčioja pečiais – lėšų yra, o projektas juda vėžlio žingsniu. Reikia ne tik laivų remonto dokus iškuopti, bet ir rekonstruoti daugiau kaip kilometro ilgio krovos krantinių ruožą.
Viso projekto vertė siekia apie 150 mln. eurų.
Jūrų uosto kompanijų vadovai jau seniai kalba apie depozitines sąskaitas, į kurias teisminių ginčų iniciatoriai galėtų kaip užstatą pervesti tam tikras pinigų sumas: kas nori drumsti vandenį, bylinėtis dėl konkursų rezultatų, tegu būna pasirengęs kompensuoti galimus valstybės ir privačių kompanijų nuostolius.
Šuolis į aukštesnę lygą
A.Šileika tikisi, jog po metų, kai Malkų įlanka vis dėlto bus pagilinta iki 14,5 metro, įsigytą doką pavyks įkurdinti pietinėje Jūrų uosto dalyje: „Per tą laiką paversime jį automatizuotu šiuolaikinės laivų remonto pramonės įrenginiu.“
Didžiulis dokas VLG įmonių grupę pakylėjo į aukštesnę lygą – galės konkuruoti su garsiausiomis Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Ispanijos laivų remonto įmonėmis.
„Tai mūsų ilgalaikės strategijos dalis, susieta su būtiniausiomis investicijomis į ateitį, kad neišnyktume iš rinkos.
Mums dabar atsiveria realios galimybės padvigubinti paslaugų apimtį“, – sakė pernai 30 mln. eurų apyvartą pasiekusios VLG vadovas A.Šileika.
Naująjį įrenginį įsigiję VLG specialistai galės remontuoti ir modernizuoti didžiausius Baltijos jūroje plaukiojančius prekybos ir žvejybos laivus, keltus, įdarbinti gamykloje daugiau žmonių.
Tarp remontuojamų laivų bus ir tokių, kurie pritaikyti didžiulių vėjo jėgainių parkų atviroje jūrose statybai. Tokios jėgainės dabar dygsta Vokietijos, Danijos, Norvegijos ir kitų Skandinavijos valstybių pakrantėse.
Valys ir gilins akvatoriją
A.Šileika neabejoja, kad naujų užsakymų ir darbo VLG įmonėms tikrai užteks: „Ilgai dairėmės rinkoje, ieškojome didesnio doko. Rytų Baltijos pakrantėje panašus „Panamax“ tipo įrenginys yra tiktai Lenkijos Gdansko uoste.“
Uosto teritorijoje reikės sukurti ir didelių laivų remontui tinkamą infrastruktūrą. Visos su ilgalaike techninių pajėgumų plėtros strategija susijusios VLG investicijos, anot A.Šileikos, gali siekti apie 100 mln. eurų.
Bylų šleifo atsikračiusi KVJU direkcija pasirašė rangos sutartį dėl Malkų įlankos tvarkymo su konkursą laimėjusiu penkių įmonių konsorciumu.
Malkų įlankoje rangovai jau pradėjo telkti techniką ir darbuotojus, ties Smeltės pusiasaliu vyksta parengiamieji darbai.
KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus į ateitį žvelgė optimistiškai: „Svarbu, kad ne dėl mūsų ir įmonių kaltės įstrigęs statybų vežimas pagaliau pajudėjo.“
