Šįmet javapjūtė itin priklauso nuo orų: vienus laukus lietus tą pačią dieną aplenkia, kitus – vos už keliolikos kilometrų – pilte užpila.
Pastaruoju metu labiausiai apniukę Rokiškio krašto ūkininkų veidai. Pasak „Lašų“ žemės ūkio bendrovės vadovo Zenono Akramavičiaus, liūtys nuskandino apie 100–150 tūkst. eurų.
„Neįvažiuojame į javų laukus. Šeštadienį bandėme – nepavyko, klimpsta visa technika. O ir pirmadienis dar nieko gera nežadėjo“, – sakė Z.Akramavičius.
Lietus plauna pinigus
„Lašų“ bendrovė šiuo metu yra nukūlusi maždaug pusę pasėlių: ankstyvuosius kviečius, žieminius rapsus, rugius. Bet visa kita mirksta laukuose – apie 700 hektarų žieminių bei vasarinių veislių kviečių ir apie 120 hektarų žirnių.
Pastariesiems šiųmetis rugpjūtis apskritai yra prapultis: žirnių ankštys atsivėrė, tad žemei pradžiūvus nė nebus ko kulti.
„Baisu pas mus. Viskas plaukia. Lietus išplauna iš grūdų pinigus, nes jie tampa tinkami tiktai pašarams. Tad nepavyks šiemet išvengti nuostolių: javai sugulė, kombainai nebegali jų nukirsti.
Drėgmė juk sudaigina grūdus pačiose varpose“, – pasakojo ir Rokiškio rajone, Ragučiuose, ūkininkaujantis Ričardas Valiulis.
Jam kol kas pavyko nukirsti tik žieminius javus maždaug 350 hektarų plotuose. Dar 500 hektarų užimantys vasariniai kviečiai ir žirniai tebėra laukuose.
Kviečiai subrendo vėliau
Aukštaitijos ūkininkams šiųmetė vasara anksti pradėjo gadinti nervus – javai vėlai pradėjo bręsti. Pavyzdžiui, rugpjūčio antroje pusėje vasarinių veislių kviečiai dar daug kur buvo žali.
Ne tik Rokiškio, bet ir Utenos rajone pilna laukų, kuriuose akis bado šviežios traktorių vėžės. Tikėtina, jog žemdirbiai nupurškė javus herbicidais, kad jie „išdžiovintų“ grūdus.
„Kviečių branda šiemet vėluoja maždaug porą savaičių. Gal būtume jau viską nukirtę, nes buvo keletas ir gražių dienų. Bet kad jie žali“, – aiškino Z.Akramavičius.
Tiesa, draustis nuo gamtos negandų sutinka ne visi žemdirbiai.
„Tokia kritulių gausa pasitaiko kartą per kelias dešimtis metų. O susidėti su draudikais būtų žiauru – įmokų tektų sumokėti daugiau, nei vėliau pavyktų gauti žalos atlyginimo“, – svarstė „Lašų“ vadovas.
Grūdvežiuose – šlapynė
Pasak Kupiškyje esančios grūdų supirkimo įmonės „Agrojavai“ vadovo Jono Matulionio, kai kuriems grūdvežiams tenka suktis atgal taip ir neišpylus grūdų.
„Grūdai dabar būna net ne drėgni, o tiesiog šlapi. Dar nieko, kai jų drėgnumas siekia 15–17 proc. Tokie grūdai keletą dienų gali išbūti ir nedžiovinami – iš ūkininkų jie paimami ir laukiama, kol atsilaisvins elevatorius.
Tačiau pastaruoju metu drėgnumas siekia 20–22 proc. Jei tik elevatoriuje džiovinamos kitokios kultūros, pavyzdžiui, kviečiai, prašau rugius atgabenusių ūkininkų, kad vežtų juos atgal.
Supilti į aruodą plonesniu sluoksniu ir dažnai maišomi jie išlauks, kol atsilaisvins džiovykla“, – kalbėjo J.Matulionis.
Anot pašnekovo, šlapius javus ūkininkams tenka kirsti ne iš blogos valios: laukti, kol ateis saulėtos dienos, nebėra laiko.
Kainos dar nesumenko
Pasak J.Matulionio, seniai būta tokios javapjūtės, kad džiovykloms reikėtų dirbti kiaurą parą.
„Paprastai džiovindami grūdus sudeginame apie 30 tonų kuro, bet pasitaiko ir tokių metų kaip šie, kai jo prireikia 100–120 tonų.
Pernai buvo šlapių grūdų, bet tikrai ne tiek, kiek šįmet. O tokių ūkininkų, kurie patys turi elevatorių, nėra daug“, – sakė „Agrojavų“ vadovas.
Tiesa, grūdų supirkimo kainos kol kas didesnės negu pernai. Už kviečių toną mokama 130–150 eurų, rugių – 105, kvietrugių – 130 eurų.
„Tie 130 eurų už kvietrugius ar ketvirtos klasės kviečius – nemenki pinigai. Aukštaitijoje yra pora spirito varyklų, o joms reikia daug žaliavos atsargų“, – sakė J.Matulionis.
Įspėjo, kad gali neįvykdyti įsipareigojimų
Pasak Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Jolantos Jasiūnienės, nuo liūčių labiausiai nukentėjo Kamajų ir Duokiškio seniūnijų ūkininkai. Ten – smėlynai, drenažo sistema nepajėgia sugerti kritulių. Laukuose susikaupė didžiulis kiekis vandens ir tai pridarė problemų: grioviai pilni vandens, o pasėliai tiesiog jame stovi.
Šiuo metu Rokiškio rajono laukuose likę apie 60 proc. nenuimto derliaus. Kai kurie 10–15 hektarų plotai visiškai apsemti – juose javai taip ir liks nenuimti.
Liūtys ūkininkams ne tik grasina nuostoliais, bet ir atima galimybę įvykdyti įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kreditoriams ir grūdų supirkėjams.
