24 valandas per parą turi visi – tik vieni tampa mokslo daktarais, o kiti neturi net magistro laipsnio

Geidžiamo darbuotojo profilį šiandien sudaro keli svarbūs komponentai. Visų pirma – žinios, noras, aiškus tikslo matymas ir kryptingas jo siekimas. Ambicija, kuri leidžia pajusti savo vertę ir, žinoma, kūrybiškumas, kuris gelbsti ne tik vadybinio pobūdžio darbuose, bet ir priimant inžinerinius sprendimus. 

Darbdaviui svarbu, kad prie komandos prisijungęs darbuotojas būtų proaktyvus – rodytų iniciatyvą, įsigilintų į jam pateikiamas užduotis ir aiškiai atlieptų organizacijos poreikius. Po studijų dirbti pradėjusiam asmeniui svarbu likti atviram naujovėms ir mokymuisi, nes šie procesai nesibaigia universiteto baigimu, o tęsiasi visą gyvenimą.  
Pradedant savo karjerą tenka mokytis įmonės ar organizacijos, tapusios darbdaviu, kultūros, procesų valdymo, darbo specifikos, nuolat atnaujinti kompetencijas.

Magistrantūros studijas renkasi subrendę žmonės, kurių asmenybė jau yra susiformavusi ir kuriems įtakos nebedaro tokie veiksniai, kaip spaudimas iš tėvų, draugų, aplinkos ar paprasčiausias neapsisprendimas, galbūt lėmę jų pasirinkimą stojant į bakalauro studijas. 

Apsisprendimas studijuoti magistrantūroje demonstruoja žmogaus proaktyvumą ir tarsi sako: „Galiu gyventi ir be magistro laipsnio, bet pasirinksiu padaryti daugiau negu kitas“.

Tikriesiems talentams, motyvuotiems ir tikslingai siekiantiems tikslo žmonėms, kurie ateityje kurs inovacijas ir dalyvaus globalioje darbo rinkoje, magistrantūra visuomet bus reikalinga. 

Puikus to pavyzdys – KTU absolventas Gediminas Nemanis, baigęs mechatronikos bakalauro studijas, sukūręs inovatyvią elektrinę pavarą dviračiams „Rubbee“ ir įsteigęs startuolį tokiu pat pavadinimu.

Suprasdamas, kad norint pristatyti rinkai savo išradimą, o save „parduoti“ kaip inovatorių, vien tik techninių ir mechaninių žinių jam neužteks, apgalvotas G. Nemanio pasirinkimas buvo Marketingo valdymo magistrantūros studijos. 

Verslo įmonės, verslo organizacijos vis labiau vertina tą žmogų, kuris turi magistro laipsnį, nes tai parodo, kad asmuo rimtai mokėsi, išsikėlė sau aukštus tikslus, nuveikė daugiau už kitus. Magistrantūra šiandien yra kokybės ženklas.

Demonstruodamas gerus rezultatus, KTU studentas šiandien gali gauti didžiausią Lietuvoje „Gifted“ talentų akademijos stipendiją, siekiančią 300 eurų, bei pretenduoti į Universiteto talento stipendiją, kuri siekia 250 eurų. Ši finansinė parama jaunuoliui leidžia susikoncentruoti į studijas ir nesiblaškyti tarp laikinos darbo vietos ir mokslų.

Prieš keletą metų MOSTA atliktos apklausos rezultatai parodė, kad nedirbantys studentai dažniau mokosi puikiais balais, o dirbantys tokių rezultatų pasiekia rečiau. 

Apklausos duomenimis, studijų rezultatams įtakos turi ir tai, kokiu krūviu dirbama. Dirbantys visą darbo dieną statistiškai reikšmingai dažniau mokosi vidutiniais balais, rečiau pasiekia puikių mokymosi rezultatų. Nedidelis darbo krūvis (iki 20 val. per savaitę) neigiamos įtakos studijų pažangumui neturi.

Dažnai pamirštama, tačiau, kaip ir pirmosios pakopos, taip ir magistrantūros studijose, studentai motyvuojami ne tik stipendija, bet ir jiems siūlomomis papildomo ugdymo, papildomos veiklos galimybėmis. Pavyzdžiui, KTU studijuojantys magistrantai gali prisijungti prie jiems aktualių organizacijų, dalyvauti bendrųjų ir karjeros kompetencijų ugdymo programose, gauti papildomą stipendiją studijų semestrui ar praktikai užsienyje.

Studentas besimokantis pagal pažangesnį, pavyzdžiui, Europoje vyraujantį 3 (bakalauro) + 2 (magistrantūros) studijų modelį įgauna pranašumą ne tik studijų trukmės atžvilgiu, bet visų svarbiausia – kokybinį pranašumą.

Studijas konstruojant pagal naujausias rinkos tendencijas, poreikius, mokslo pažangą, vykdomą bendradarbiaujant su socialiniais Universiteto partneriais, sparčiai kyla studijų kokybė.  

Esant tokiai situacijai, studijų metai traktuojami kaip darbas pilnu etatu (angl. full-time job), nes studentas susitelkia į studijas, intensyviai mokosi ir rengia baigiamuosius projektinius darbus. Jo įgytos žinios nespėja pasenti ir esamuoju laiku yra pritaikomos darbo rinkoje, kuri keičiasi labai sparčiai, todėl ir studento įgyjamos žinios turi neatsilikti.

Per intensyvius mokslo metus gavęs koncentruotą, labai kokybiškų žinių srautą, absolventas jaustųsi užtikrintas, žengdamas į darbo rinką. Net ir nusprendus vienerius ar keletą metų praleisti dirbant ar keliaujant, tai padėtų jam įvertinti savo žinias ir grįžti į magistrantūrą labai tikslingai: susirinkti ar patobulinti žinias, kurios leistų judėti pirmyn ir tapti konkurencingu darbo rinkoje.

3+2 modelis iš karto po bakalauro studijų leidžia studentui drąsiau rinktis „laisvuosius“ metus (angl. gap year), kurių metu įžengiama į darbo rinką, susipažįstama su realiais darbo procesais, atpažįstamos sritys, kurias dar reikia tobulinti, įgyti žinių. 

Tuomet labai tikslingai pasirenkamos magistrantūros studijos – užpildant trūkstamų žinių spragas ir pagilinant jau turimas. Tikrąją studijų vertę atskleidžia ne kuo ilgesni, o turiningesni ir intensyvesni studijų metai, praleisti universitete besimokant, ugdant kompetencijas, mezgant vertę kuriančius kontaktus ir į darbo rinką žengiant užtikrintai – kaip geidžiamam specialistui.

Svarbu suprasti, jog studijų metu vyksta ne tik paskaitų lankymas, atsiskaitymai, įgyjamos profesinės žinios, bet ir formuojama žmogaus asmenybė, ugdomas jo, kaip ateities specialisto, charakteris.

Kalbėjimas prieš auditoriją formuoja asmens viešojo kalbėjimo įgūdžius, darbas komandoje, net jeigu teko ir nemažai dirbti individualiai, atneša suvokimą, kad visko padaryti vienas negali ir formuoja komandinio darbo įgūdžius, interakcija su profesoriais, akademikais moko adekvataus bendravimo su tam tikrų lygių, padalinių vadovais, kolegomis.

Žmogus turi įvertinti, kad po stadijų baigimo jis palieka universitetą kitoks negu atėjo, todėl studijos universitete visais atvejais – atsiperkanti investicija į save.

Dabartinė darbo rinka ir vadovai, valdantys geriausias kompanijas arba jų padalinius įvairiose užsienio šalyse, yra naujosios kartos atstovai, kurie supranta magistrantūros studijų ir žinių vertę. 

Į universitetą ir magistrantūros studijas galima grįžti bet kada, nesvarbu, ar žmogui dvidešimt penki ar penkiasdešimt penki metai. Štai įmonių vadovai vis dažiau renkasi magistrantūrą, nors studijas yra baigę gerokai anksčiau, norėdami atnaujinti savo žinias ir neatsilikti nuo jaunosios, į inovacijas ir technologijas linkusios kartos. 

Įmonės ir jų atstovai į universitetą vis dažniau sugrįžta ir kaip dėstytojai-praktikai ar unikalaus KTU magistrantūros studijų modelio „MA+“ partneriai. Suprasdami, kad investuodami į talentus, jie investuoja į savo būsimus darbuotojus, įmonių ir organizacijų atstovai dalinasi praktinėmis žiniomis, patirtimi ir patarimais su studentais, dažnu atveju net skatindami ir finansuodami jų magistrantūros studijas.