Šiukšlės kainuoja, ir labai brangiai. Tuo netrunka įsitikinti žmonės, sumanę išsikuopti aklinai užverstus rūsius, sandėliukus, garažus ar palėpes.
Viena galimybė tai padaryti – išsinuomoti lengvajam automobiliui tinkančią priekabą ir kelis kartus sukarti kelią iki didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių, kurių yra visose savivaldybėse.
Stiklainiai, dažų bei kitokių statybinių medžiagų likučiai, buities prietaisai, šaldytuvai, televizoriai, seni baldai ir visoks kitoks šlamštas jose priimamas nemokamai.
Tačiau priekabos nuoma nėra pigi. Pavyzdžiui, vienašė priekaba bendrovėje „Gotas“ parai kainuoja 23 eurus, dviašė – 29–35 eurus.
Degalinėse priekabų nuoma parai sukasi apie 25–30 eurų. Dalijimosi automobiliu paslaugą teikiančioje „CityBee“ bendrovėje krovininio automobilio nuoma per parą siekia 44 eurus, o valandos įkainis – apie 9 eurus.
Paslaugos gana brangios
Dėl nemažų paslaugų kainų gyventojai dažnai priversti kviesti beverčius daiktus išvežančias įmones. O jos ima po 25 eurus už kubinį metrą mišrių atliekų arba 200 eurų už krovininį automobilį, į kurį telpa apie 8 kubinius metrus iš sandėliuko ar rūsio išgabento šlamšto.
Tiek pinigų tenka pakloti už tai, kas turi būti deramai utilizuota. Nieko nuostabaus, kad tokios kainos kelia nemenką pagundą atliekų atsikratyti tiesiog nelegaliai.
Panašūs įkainiai yra statybų bei būsto remonto sektoriuje. Pavyzdžiui, 10 kubinių metrų talpos konteinerio nuoma ir statybinių atliekų išgabenimas kainuoja apie 180–200 eurų.
„Deramai sutvarkyti atliekas yra brangu. Įkainiui įtakos turi utilizavimo kaina bei pernai atsiradęs ir vis didėjantis sąvartyno mokestis.
Todėl dirbant legaliai pigiai teikti paslaugos neįmanoma“, – sakė specializuotos šiukšlių bei statybinių atliekų išvežimo bendrovės „Opus Reals“ vadovas Vytautas Arlauskas.
Vienintelis būdas sumažinti įkainį – surūšiuoti mišrias atliekas, kad į sąvartyną patenkantis jų kiekis būtų kuo mažesnis.
Pigiau kainuoja surinkti ir žaliąsias atliekas. Vidutinis jų kubinio metro išvežimo įkainis sukasi apie 10 eurų. Tai – pinigai už darbą, nes tai bene vienintelės atliekos, kurias regioniniai atliekų tvarkymo centrai priima nemokamai.
Smaugia konkurencija
Atliekų verslo – patalpų iškuopimo, griovimo darbų, šiukšlių išgabenimo – V.Arlauskas ėmėsi sunkmečiui dar neatlėgus, 2010-aisiais. Iš pradžių dirbo turėdamas verslo liudijimą, o prieš porą metų įsteigė ir „Opus Reals“ įmonę ir įrengė atliekų rūšiavimo bazę.
„Atrodytų, kad naujakurių sostinėje nuolat daugėja, seni butai vis dažniau parduodami, todėl poreikis išsikuopti patalpas yra didelis. Bet iš tiesų užsakymų pastaruoju metu vis mažėjo, nes konkurencija yra milžiniška“, – užsiminė V.Arlauskas.
Atliekų surinkėjai vieni per kitus kalba apie tai, kad jiems tenka konkuruoti su menamais tvarkytojais – tais, kurie vilioja gerokai pigesnėmis paslaugų kainomis, bet iš šiukšlių srauto išsirinkę tai, kas vertinga, visa kita išverčia miškuose ar palaukėse.
Veikė atliekų taksi
Pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Mariaus Švaikausko, Vilniuje šaknis buvo suleidę neteisėti atliekų vežėjai – vadinamieji atliekų taksi.
„Dažniausiai iš žmonių buvo paimamos mišrios atliekos ir, išrinkus vertingąsias, jos atsidurdavo arba nelegaliame sąvartyne, arba pamiškėse.
Bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe tą neteisėtą išvežimą bandome užgniaužti, išgaudėme ir jų skelbimus. Iš rinkos išstūmę neteisėtus vežėjus galbūt ir prevenciškai apsaugosime gamtą.
Bet atsirado kitas nerimą keliantis veiksnys, apie kurį kalba ir didieji komunalininkai, – paslaugų kaina smarkiai išaugo.
Vis dėlto savivaldybės turi sudaryti tokias sąlygas gyventojams, norintiems atsikratyti nereikalingų daiktų, kad jie neatsidurtų gamtoje“, – sakė M.Švaikauskas.
Per menka paklausa
„Turėjau su bendraminčiais nedidelį projektą – teikėme patalpų ištuštinimo paslaugą, bet dabar viskas sustingo. Tiesiog Lietuva – ne JAV, žmonėms nerūpi deramai sutvarkyti atliekas.
Taigi paklausos nėra, o tam, kad šį verslą būtų galima plėtoti, reikėtų imtis ir kitokių darbų“, – pasakojo Vilniuje dabar jau kitokius darbus dirbantis Donatas.
Jo teigimu, žmonės patys kuopia savo sandėliukus, o šiukšles iškrato bet kur. O dairytis tvarkdarių jie suskanta tiktai tuomet, kai, pavyzdžiui, pirkdami būstą daugiabutyje nusiperka ir senųjų buto šeimininkų sendaikčių aklinai prikimštą rūsį. Be to, pasak Donato, žmonėms visada atrodo, kad iš jų šiukšlių verslas turi naudos.
„Kartą buvome pakviesti iškuopti garažo. Jo savininkas, kaip tikras suvalkietis, sumanė, kad mums už darbą ne tik nemokės, bet ir už metalo laužą dar pinigų iš mūsų gaus.
Pasirodo, jis buvo ir metalo laužo supirkėjus pasikvietęs, bet supirkimo kaina jo netenkino. Tai sugalvojo, kaip kitaip išpešti naudos. Teko su juo atsisveikinti“, – šyptelėjo Donatas.
Sąvartynų mokestis didėja ir dar didės
Sąvartynuose šalinamų atliekų mokesčio tarifai padidėjo 2016-aisiais. Kasmet jie kils iki pat 2020-ųjų.
Pavyzdžiui, už nepavojingų atliekų tonos pašalinimą 2016–2017 metais sąvartyno mokestis sudaro 3 eurus, kitąmet jis pasieks 5 eurus. 2019-aisiais tarifas šoktelės iki 21,72, o nuo 2020-ųjų – iki 27,51 euro.
Inertinių atliekų (betono, plytų, keramikos) šalinimo įkainis sąvartyne gerokai didesnis. Pernai jis siekė 7,24 euro, šiuo metu – 13 eurų. Kitąmet jis pakils iki 18,83 euro, 2019-aisiais – iki 24,62 euro, o nuo 2020-ųjų – iki 30,41 euro.
Tonos pavojingų atliekų šalinimo sąvartyne įkainis šiuo metu yra 53,58 euro (pernai buvo 47,79 euro). 2020-aisiais jis sieks 70,96 euro.
Rūsius gyventojai užkemša aklinai
Vaidas Barakauskas
Daugiabučių administravimo bendrovės „Vitės valda“ direktorius
„Apie 70–80 proc. daugiabučių bendrojo naudojimo patalpų yra užkrautos nereikalingais daiktais. Jie kelia realią gaisro riziką, o sugedus inžinerinėms sistemoms ar ištikus vandentiekio avarijai tai trukdo specialistams greitai nustatyti gedimo priežastį ir ją pašalinti.
Patirtis rodo, kad bent kartą per metus užfiksuojama atvejų, kai namo rūsyje ar palėpėje sukaupti daiktai tampa gaisro židiniu.
Reikalavimas visose namo bendrojo naudojimo patalpose užtikrinti tvarką teisės aktuose numatytas ne be priežasties. Susitvarkyti namo rūsius, palėpes ar laiptines turi patys gyventojai.
Deja, jie tai daro retai – valyti rūsius ar palėpes daugiabučiuose mums tenka 1–2 kartus per mėnesį. Už šią paslaugą gyventojai turi patys sumokėti, tad, norėdami sutaupyti, jie tiesiog turėtų palaikyti tvarką bendros nuosavybės namo erdvėse.“
