Pasak Eglės Kazlauskienės, kurios namųs Juodkrantėje, L.Rėzos gatvėje, ketinama nušluoti nuo žemės paviršiaus, vietos žmonės bijo net persidažyti tvoras, kad nebūtų nubausti.
"Kartą mane užvaldė pyktis. Paėmiau ir nufotografavau tuos Kuršių nerijos baisuoklius, kurie rėžia akis. „Saugoma“ Neringa taip yra nusaugota, kad joje jau galima statyti siaubo filmus.
Pavyzdžiui, gražiojoje Nidos pakrantėje nuo 2006 metų teberiogso žvejų tarybinio ūkio pastatas, Juodkrantėje – pradėti statyti apartamentai, „Gintaro“ valgykla. Tos „Unesco“ paveldo saugojimo pasekmės – pradėtos statybos ir numestos. Tai gelžbetonio sąvartynai, nutrupėję pastatai, daugybė griuvenų.
Apskritai neperkandamos yra statybų leidimo variacijos. Pavyzdžiui, Juodkrantėje palei jūrą driekiasi Žaliasis kelias. Kažkada ten buvo pradėtas statyti „Olimpinių rinktinių centro“ viešbutis. Ilgai dunksojo bjaurus boluojantis nebaigtų statybų mūras.
O dabar iškilo naujas kvartalas", – kalbėjo Eglė.
Sujudo statybų inspektoriai
Bet dabar šis kvartalas, pavadintas „Labas, jūra“ projektu, jau užkliuvo statybų inspektoriams. Esą, pastatai yra iškelti aukštesni, nei numatyta projekte.
Tai „Invalda privataus kapitalo“ nekilnojamojo turto įmonė „Andojus“ Juodkrantėje, buvusioje sovietinio karinio dalinio bei Olimpinių rinktinių centro teritorijoje baigia statyti 6 prabangius poilsio namus.
Jų statybos įteisinimas sustojo, nes Statybos inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti statybos leidimą, teritorijų planavimo ir kitus dokumentus.
2015 metais pakoreguotame detaliajame plane nustatytas iki 12,5 metro arba iki 3 aukštų leistinas rekonstruojamų pastatų aukštis, o tai viršija Neringos bendrajame plane bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane nustatytus aukštingumo apribojimus.
Netvirtina Kuršių nerijos plano pakeitimų
Daugyvei pastatų savininkų Kuršių nerijoje gresia griovimai.
"Institucijos tiek „pavargo“ tarpusvyje besiginčydamos dėl parengtos Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) korektūros, kad nusprendė bausti save. Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kad institucijoms, nesuderinus rengiamų KNNP tvarkymo plano sprendinių iki 2017 rugsėjo 15-osios, šio plano teritorijų planavimo procesas būtų nutrauktas", – sakė statytojų L.Rėzos gatvėje įgaliotas atstovas Algirdas Drevinskas.
Jis užsiminė, kad Aplinkos ministerijos parentame rugžjūčio 10 d. rašte teigiama, kad dėl subjektyvių aplinkybių dokumentas nesuderintas: gauti Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių teritorijų planavimo komisijų nederinimo dokumentai.
Kadangi nėra gauta pritarimų plano sprendiniams, be jų KNNP tvarkymo planas negali būti teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.
"Be teigiamos patikrinimo išvados planas negali būti teikiamas tvirtinti Vyriausybei.
Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės yra pateikusios pastabas ir pasiūlymus parengtam KNNP tvarkymo plano korektūros projektui, kurių dauguma nepriimtinos korektūros rengėjui Valstybės žemės fondui ir planavimo organizatoriui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT).
Taigi, tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių yra ginčas dėl parengto KNNP tvarkymo plano korektūros projekto nuostatų", – aiškino A.Drevinskas.
Vis dėlto, anot pašnekovo, įstatymai nenumato galimybės nutraukti teritorijų planavimo proceso vien dėl to, kad yra ginčas tarp šio proceso dalyvių.
Tas ginčas turi būti išspręstas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
"Be to, Vyriausybės darbo reglamentas numato, kad tokiu atveju, kai teisės akto projekto suderinti nepavyksta, rengėjas (šiuo atveju – VSTT ar plinkos ministerija) parengia derinimo pažymą ir kartu su teisės akto projektu teikia ją Vyriausybei.
Todėl išsprendus ginčus ar Vyriausybei juos nutraukus KNNP tvarkymo plano korektūra turi būti pateikta Vyriausybei tvirtinti", - aiškino A.Dervinskas.
